Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos muitinių kriminalinės tarnybos šiuo metu bando atskleisti Rygos uoste iškrauto kontrabandinio mėsos miltų krovinio siuntimo į Rusiją planą
Lietuvos valstybinė veterinarijos tarnyba ir Muitinės departamentas ketino tyliai atsikratyti įtartino tranzitinio krovinio ir informacijos apie į Klaipėdą atgabentus ir prieš savaitę savininkui grąžintus 28 konteinerius su 936 tonomis mėsos miltų plačiai neskelbė. Todėl laurus už Rusijai skirto kontrabandinio krovinio sulaikymą nusiskynė kaimynai.
Latviai praneš Briuseliui
Šią savaitę radijui komentuodamas išskirtinį įvykį Rygos uoste Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Vinetas Veldrė sakė, kad tai didžiausia kada nors šalyje atskleista mėsos produktų kontrabanda. Jis pažymėjo, kad latviams įtarimų pirmiausia sukėlė keistas krovinio maršrutas: iš Vokietijos išsiųsti konteineriai Rygą pasiekė jūros keliu per Klaipėdą, o į Kaliningrado sritį turėjo būti vežami sausuma.
Antra, atidarius konteinerius ant produktų pastebėtas braziliškas ženklinimas. Trečia, pateikti seno pavyzdžio veterinarijos sertifikatai. Latvių ekspertai neatmeta galimybės, kad konteineriuose gali būti sumaltos sergančių galvijų mėsos.
Įvežti gyvūninės kilmės produktus iš Brazilijos į Europos Sąjungą (ES), Rusiją ir kitas valstybes draudžiama dėl gyvulių ligų užkrato ir pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau noras pasipelnyti kartais stipresnis už sąžinę – siuntėjai Europos uostuose bando pakeisti prekių kilmės dokumentus ir į Rusiją jas gabenti kaip ES produkciją.
Latvija apie šį įvykį ketina informuoti Europos Komisiją. Tokiu pranešimu gali susidomėti ir ES kovos su sukčiavimu biuras, kontroliuojantis mėsos subsidijų teisingumą. Manoma, kad šis atvejis gali išsirutulioti į didelę finansinę aferą.
Nors LŽ korespondentei susisiekti su Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu nepavyko dėl šio pareigūno užimtumo, atstovė spaudai perdavė jo žodžius, kad tik pradėjus tyrimą nežinoma, kaip latviai pasielgs su mėsos ir kraujo miltais – ar taip, kaip lietuviai, ar sunaikins.
Grąžino siuntėjui
Latvijos muitinės tarnyba trečiadienį paskelbė pranešimą apie iškeltą baudžiamąją bylą dėl mėsos kontrabandos. Jame nurodė, kad pradinę informaciją apie į Vokietiją grąžinamus mėsos produktus su įtartinais dokumentais gavo iš Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos kolegų laivui tik palikus Klaipėdą.
Šį pranešimą patikslinusi Latvijos muitinės Komunikacijos skyriaus darbuotoja LŽ sakė, kad lietuviai pasielgė pagal ES muitinių bendradarbiavimo taisykles. Į Rygą laivas su mėsa atplaukė gruodžio 3 dieną, praėjus trims paroms po to, kai krovinys buvo pakrautas Klaipėdoje. Konteineriai – šaldytuvai šiuo metu stovi areštuoti Rygos uoste. Kapitonas apklaustas, išleisti laivo neskubama.
Mėnuo uoste
Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje nuo spalio taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo to paties krovinio dokumentų klastojimo. Laikinai einantis skyriaus vadovo pareigas Telesforas Šimkus sakė, kad iš Vokietijos atplukdyti konteineriai Klaipėdos uoste prabuvo ilgiau nei mėnesį. Nors vykstant tarptautiniam tyrimui pareigūnai negali atskleisti, kas, iš kur ir kur mėsą gabeno, Šimkus nepaneigė prielaidos, kad į kontrabandos istoriją gali būti įsivėlę ir Lietuvos ekspeditoriai.
Pasak kriminalisto, tokiais atvejais, kaip šis, pasienio veterinarijos tarnyba turi du sprendimų variantus: krovinį grąžinti siuntėjui arba mėsą utilizuoti Rietavo veterinarinės sanitarijos įmonėje. Muitininkai tęsti įvykio tyrimą gali ir nesant krovinio.
Buivoliena iš Indijos
Klaipėdos apskrities veterinarijos tarnybos atstovai LŽ šio įvykio nekomentavo, teisindamiesi nenoru pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Galima tik spėti, kodėl jie kokiai nors bendrovei sutaupė pinigų, nes už neaiškios kilmės mėsos utilizavimą privalo sumokėti krovinio siuntėjas. Panašių atvejų Klaipėdos uoste jau būta.
Prieš dvejus metus Rietave buvo sudegintos Klaipėdos uoste sulaikytos 25 siuntos buivolienos iš Indijos, kurios neįsileido Kaliningrado uostas. Tąkart per veterinarinį patikrinimą nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad mėsa paženklinta Australijos įmonių etiketėmis.
Kontrabandos keliai
Bandymai per įvairius uostus įvežti į Rusiją kontrabandinės mėsos gana dažni, nes didelė šalis kasmet importuoja trečdalį reikalingo suvartoti kiekio. Rusijos žurnalo „Muitinė” duomenimis, tai sudaro arti 2 mln. tonų (kiaulienos, jautienos ir paukštienos). Nenuostabu, kad Rusija neaiškios kilmės mėsos reeksportu nuolat kaltina tai vieną, tai kitą pasienio valstybę (Ukrainą, Lietuvą, Lenkiją), nors Rusijos federalinės muitinės tarnybos (FMT) pranešimai rodo, kad daugiausia kontrabandinės mėsos plūsta per Rusijos uostus.
Pareigūnai skelbia, kad ieškodami landos ir „kanalų” muitinėse, laivai net po pusę metų blaškosi po Baltijos ir Juodąją jūras. Tai patvirtina ir šiuo metu Rygoje sulaikytų kontrabandinių mėsos miltų atvejis.
Klastočių meistrai dingsta ir žudosi
Viename iš praėjusios vasaros FMT pranešimų apie trisdešimt 40 pėdų konteinerių su mėsa iš Kinijos sulaikymą konstatuojama, kad „kontrabandinės mėsos dešrų gamintojams gali užtekti metams”. Kitame pranešime spaudai atskleidžiamas ekonominės kontrabandos Sankt Peterburge atvejis, kai šešiuose konteineriuose buvo gabenama geros kokybės mėsa, „pridengta” subproduktų pavadinimu. Krovinys buvo skirtas, kaip paaiškėjo, neegzistuojančiai Maskvos firmai, o jos direktorius iš muitinės teritorijos paslaptingai dingo.
Tačiau vargu ar koks kitas iš daugelio FMT pranešimų apie neteisėtą mėsos importą neprilygsta istorijai apie tai, kaip baigiantis 2005 metams Sankt Peterburgo uosto muitinė sulaikė 5 tūkst. tonų mėsos, atgabentos neva iš Kinijos per Hamburgą. Importuoti mėsą iš Kinijos į Rusiją draudžiama nuo 2004 metų. Pateikti sertifikatai rodė, kad mėsa braziliška. Uoste konteineriai stovėjo ilgai, po to 35 šių metų pradžioje dingo. Tiksliau – buvo išvežti iš uosto su padirbtais muitininkų leidimais. Vykstant tyrimui verslininkas, pateikęs suklastotus dokumentus, iššoko pro muitinės langą iš 6 aukšto ir užsimušė. Nustatyta uoste užsilikusių „bešeimininkių” 76 konteinerių turinio vertė – 5,5 mln. JAV dolerių. Ši siunta laikoma didžiausia mėsos kontrabanda Rusijos uostuose.
Europos Komisija susirūpino
Gindama savus mėsos gamintojus ir perdirbėjus nuo konkurentų, Rusija kasmet nustato importo kvotas. Tačiau negali būti pateisinama tai, kad pastaruoju metu tokia ekonominė priemonė pavirto politiniu instrumentu. Apie tai prieš porą savaičių prabilo ir Europos Komisijos atstovai, kuriems susirūpinimą kelia Rusijos pranešimas apie galimą mėsos importo iš Europos Sąjungos apribojimą nuo 2007 metų sausio 1 dienos.
Jei taip nutiktų, tai „rizikingos prekės”, kaip muitininkai vadina mėsą, kontrabandos per uostus atvejų skaičius išaugtų proporcingai apribojimų mastui. Manoma, kad europinės mėsos nišą užimtų kitos sanitarinėms tarnyboms daug rūpesčių keliančios valstybės.
Žurnalo „Muitinė” duomenimis, paremtais pasaulio žemės ūkio gamybos organizacijos FAO prognoze, į didžiausių mėsos gamintojų penketuką įsiveržusios Brazilija ir Kinija, užimančios šiuo metu rinkoje atitinkamai antrą ir ketvirtą pozicijas (pirmoji – JAV, trečioji – ES), netolimoji ateityje turėtų tapti lyderėmis.