Jonažolė – gero ūpo augalas

Tamsų besniegio gruodžio metą reikėtų pasirausti po žolelių pintinę ir ten susirasti jonažolių – pats metas gerti jų arbatą.

Tyrinėtojai nurodo, kad jonažolė, be visų kitų savybių, gerina nuotaiką, šalina lengvą depresiją ir kad labiausiai ši vaistažolė tinkama vartoti, kai maža saulės.

Gera, bet – atsargiai!

Kaip tik dabar, kai dienos beveik neišaušta ir tvyro miglos, metas veikti jonažolei, daryti mus budresnius.

Vidurvasarį, kai dienos ilgos ir kaitina saulė, ši vaistažolė, pasak šiandieninių žiniuonių, „pritraukia radiaciją”. (Tačiau labai nuogąstauti nereikėtų, nes iš kitų mūsų aplinkos šaltinių „to gero” gauname kur kas daugiau.)

Su jonažole atsargiau elgtis turėtų ir padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantys asmenys. Jonažolė tonizuoja ir yra viena iš tų negausių vaistažolių, labai tinkančių žmonėms, kuriuos vargina būtent žemas kraujo spaudimas. Iš karto pridursime, kad jonažolė yra tokia veikli ir galinga, jog visais atvejais vartoti ją reikia ne ilgiau kaip mėnesį ir daryti pertrauką. Jei jonažolė dedama į kitų vaistinių žolelių mišinius, ten ji yra tik uoli pagalbininkė kitiems augalams.

Žaizdų gydytoja

Rusiškai jonažolė vadinama „zveroboi” – užmušanti žvėrį. Teko girdėti paskaitą, kurioje buvo aiškinama, kad toks pavadinimas nusakantis neeilines šios vaistažolės galias. Tačiau vienas mokslininkas, ieškojęs istorinių žinių apie jonažolę, užtikrino, kad šis pavadinimas yra tik savaip nusiklausytas iš kazachų kalbos žodžio „džerabaj” ir reiškia „žaizdų gydytojas”.

Kazachai šį augalą labai vertino, juo gydydavo ir žmones, ir gyvulius – visokius negalavimus ir įvairiausios kilmės žaizdas.

Prieš kelis šimtmečius jonažolę tiesiog garbino garsiausi Sibiro žiniuonys. Ir pirkliai nutarė nesnausti. Keliaudami į Maskvą, pasiimdavo ir „sunkiai pasiekiamų aukso vertės” džiovintų jonažolių. Žmonės netruko įsižiūrėti, kad tokio „aukso” pilnos pakrūmės čia pat, ir veikia taip pat efektyviai. Dar jie atrado, kad jonažolė – puikūs natūralūs dažai vilnai, linui, natūraliam šilkui. Kad tai ir prieskonis trauktinėms, mėsos patiekalams, o gaiviems gėrimams suteikia ne tik savito skonio, bet ir patrauklią spalvą.

Visų laikų žiniuonys tvirtina, kad jonažolė iš tiesų yra vaistas nuo „devyniasdešimt devynių ligų” ir kad be jos neįmanoma visiškai išgydyti nei žmogaus, nei gyvulio. Jonažolė atgaivina pažeistas organizmo ląsteles, puikiai gerina medžiagų apykaitą, ramina nervus, tonizuoja, padeda įveikti depresiją. Tamsos metą jonažolių arbata prilygsta saulės šilumai iš… stiklinės. Tai – geros nuotaikos augalas, valantis, tvarkantis ne tik kūną, bet ir sielą.

Krikštytojo garbei

Įvairūs etnografiniai šaltiniai liudija, kad Lietuvoje, įtvirtinant krikščionybę, jonažolėmis buvo įprasta vadinti visas vaistingas žoleles, surinktas į kupoles per Joninių laikotarpį – apytikriai nuo birželio vidurio iki 29 d. Vėliau šis vardas išliko tik pačiai svarbiausiai vaistažolei, kuri ir būdavo renkama pirmiausiai. Pavadinimas „jonažolės” išreiškė pagarbą šv. Jonui Krikštytojui, kuris per krikštą, liedamas vandenį, valė sielas, rengė jas pasitikti ateinantį Atpirkėją. Panašią galią (tik ne sielai, o kūnui apvalyti) lietuviai ir priskyrė šiandieninei jonažolei.

Tvirta, bet lengvai nuskinama vaistažolė mūsų laikais retai suspėja pražysti iki Joninių pradžios. Pavyzdžiui, 2005 metais jos mūsų krašte ne tik kad tokiu metu nepražydo, bet iš viso neužderėjo. Skolą atidavė 2006-ųjų vasarą. Panašu, kad augalai norėtų mus informuoti, kokių tikėtis metų, tačiau nedaug likę sugebančių sekti ir skaityti tą informaciją.

Valo ir gaivina

Jonažole gydomas gastritas, opaligė, šlapimtakių ligos, tulžies pūslės, kepenų ir žarnyno sutrikimai, tinka įvairios kilmės kraujavimui stabdyti. Žiniuonys nurodo, kad jonažolė yra valantis ir gaivinantis augalas, tinkantis įvairiems išoriniams ir vidiniams žmogaus kūno pažeidimams. Ji naikina įvairius mikrobus.

Pirmo žydėjimo jonažolės žiedynus (kad ir džiovintus) galima užpilti šiltu sėmenų ar kitu natūraliu aliejumi, palaikyti kelias savaites tamsoje kambario temperatūroje – bus neblogas balzamas žaizdoms (nudegimams) gydyti ir puiki priemonė veido odai pamaloninti.

Įvairioms virškinamojo trakto ligoms gydyti ruošiama jonažolių arbata: du šaukštus smulkintų vaistažolių užplikyti puse litro vandens, apsukti šiltu rankšluosčiu, palaikyti porą valandų, gerti po pusę stiklinės prieš kiekvieną valgį. Kai kas jonažoles užpliko iš vakaro vos neužvirusiu vandeniu, laiko iki ryto, geria prieš kiekvieną valgį, vakare ruošia naują antpilą kitai dienai.

Jei arbatos liko, panaudokite ją plaukams skalauti. Jei tai darysite ilgesnį laiką, plaukai bus tvirti, sveiki, gražūs. Jonažolių nuovire galima pamirkyti išvargusias, nuspaustas ar įdiržusias kojas. Jeigu pirtyje ar namuose po vonios, dušo išgersite puodelį jonažolių arbatos, dar apliesite kūną nuo galvos iki kojų vėsiu jonažolių antpilu ir leisite nudžiūti – savijauta jums paliudys, ką gali jonažolė.

Be jonažolių neapsieina nė viena žolininkė. Susiraskite, kuri kalbesnė, jums dar daug ką pasakys apie šią mūsų žemėje gyvuojančią, kukliai atrodančią, šiek tiek strazdanotą žaliąją daktarę.