Nušalimų pasitaiko net tik spaudžiant stipriam šalčiui, bet ir esant darganotam, vėjuotam orui, ypač vaikštant be pirštinių ir avint ankštus batus
Pirmosios pagalbos klaidos
Nušalimo požymiai labai greitai pastebimi. Iš pradžių oda pabąla ir pradeda nestipriai skaudėti. Vėliau skausmas stiprėja, kol nušalusi vieta užtirpsta, sustingsta ir įgauna negyvą vaškinį atspalvį.
Dėl pablogėjusios kraujotakos susilpnėja pažeistų ląstelių gyvybingumas, o vėliau jos žūva. Kuo gilesni pažeidimai, tuo labiau nušalusi vieta panaši į įšilusią. Dažniausiai žmogui šauna į galvą mintis nušalusią vietą patrinti.Be vadinamosios šalčio traumos, tokiu atveju patiriama dar ir mechaninė.
Ypač pavojinga trinti vilnone pirštine arba sniegu. Šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas ne tik pratrina, infekuoja, bet ir dar labiau atšaldo. Blogiausia, kai bandoma nušalusią ranką ar koją atšildyti laikant virš liepsnos.
Nušalusios odos temperatūra minusinė, ir jos skirtumas net šiltame vandenyje gali išlikti 20 laipsnių. Dėl susilpnėjusios kraujotakos atsigavusios ląstelės žūva – išsivysto nekrozė.
Štai kodėl nušalusią vietą reikia šildyti lėtai, iš vidaus, stengiantis pamažu normalizuoti kraujotaką. Tik taip dažniausiai pavyksta išvengti nušalusių galūnių amputacijos.
Pirmiausia nušalusią vietą reikia aprišti šildomuoju tvarsčiu: vilnoniu šaliku, šilta skara. Namų sąlygomis galima prieš aprišant uždėti storą sluoksnį vatos ir klijuotę arba 2-3 polietileno sluoksnius. Toks tvarstis pamažu šildo nušalusią vietą ir didina jos ląstelių gyvybingumą.
Negalima šildyti šiltomis rankomis, ypač jeigu nušalimas III arba IV laipsnio, kai pažeista ne tik oda, bet ir raumenys, sausgyslės, kraujagyslės, nervai.
Vadinamosios šalčio traumos labai klastingos, nes dažniausiai tuo pačiu metu atšąla visas organizmas ir išsivysto komplikacijos, pažeidžiančios inkstus, plaučius. Todėl svarbu nukentėjusįjį kuo greičiau įnešti į šiltą patalpą, duoti karštos kavos, arbatos su medumi, citrina, avietėmis ar balzamu.
Kai nušalusi vieta pradeda skaudėti, niežtėti, peršėti arba dilgčioti, galima pasidžiaugti, kad blogiausia jau praėjo: tie pojūčiai byloja apie pagerėjusią kraujotaką. Po keleto valandų galima nuimti šildomąjį tvarstį, patrinti odą degtine ar spiritu suvilgyta vata, vėl aprišti ir užkloti šilta antklode. Vėliau reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Kartais nekrotiniai audinių pokyčiai išryškėja tik praėjus keletui dienų.
Pasak medikų, dažniausiai šalčio traumas patiria neblaivūs asmenys, kurie praranda jautrumą šalčiui. Be to, jų dažniau pasitaiko gatvės prekeiviams, statybininkams, sargams, kiemsargiams – tiems, kuriems tenka ilgai būti lauke.