Klaipėdiečiams gali tekti mokėti už lietų

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas vakar prabilo apie tai, kad ateityje klaipėdiečiams galėtų tekti mokėti už lietaus nuotekų kanalizaciją.

Dabar tokį mokestį moka tik kai kurie verslininkai ir privačios įmonės. Mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į priklausančios teritorijos plotą.

„Turėtų būti apmokestinamos visos teritorijos, kur surenkamos lietaus nuotekos. Už gatves ir skverus mokėtų Savivaldybė. Reikia apsispręsti, ar turėtų būti įvestas toks mokestis ir daugiabučių gyventojams. Nuo to priklausys, kiek rinkliavos pateks į miesto biudžetą ir kiek pinigų galėsime panaudoti lietaus kanalizacijos infrastruktūrai gerinti“, – sakė L. Makūnas.

Aplinkos ministro įsakymu, nuo 2008 metų griežtės lietaus nuotekų kanalizacijos tvarka: lietaus vanduo turės būti valomas ir apskaitomas.

„Jei nuo 2008 metų nevykdysime šių nurodymų, bus baudžiamas Savivaldybės administracijos direktorius, nes Savivaldybė yra lietaus nuotekų kanalizacijos savininkė. Todėl arba Savivaldybės turi steigti naują įmonę, kuri prižiūrės lietaus kanalizaciją, arba geriau viską perduoti bendrovei „Klaipėdos vanduo“, kuri ir dabar ją eksploatuoja“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

L. Makūno teigimu, dabar iškyla nemažai problemų, mat nėra paruoštas specialus lietaus nuotekų kanalizacijos planas. Nėra numatyta, kas turi prižiūrėti tas teritorijas, kur nėra uždarų nuotekų sistemų ir lietaus vanduo patenka į atvirus griovius.

Be to, daug kur lietaus vanduo patenka į fekalines nuotekas, todėl, pradėjus lyti, fekalinių vandenų valymo įrenginiai būna apkraunami daugiau nei 100 procentų, tuo metu kai nelyjant jie apkraunami vos 50 procentų.

„Lietaus nuotekų sistemos priežiūra turėtų būti reglamentuojama ilgalaike sutartimi. Kadangi šis turtas nėra iki galo inventorizuotas ir įteisintas, tad paprasčiau būtų jį perduoti bendrovei „Klaipėdos vanduo“ patikėjimo teise“, – siūlė L. Makūnas.

Kartu jis siūlo, kad lietaus kanalizacijų eksploatuotojas negalėtų panaudoti gauto pelno savo reikmėms. Pelnas būtų perduodamas Savivaldybei, kuri finansuotų lietaus kanalizacijų plėtrą.

J. Simonavičiūtė siūlė pasirašyti koncesijos sutartį, kurioje, be kita ko, numatoma ir rinkliavos galimybė.

„Dar neskaičiavome kiek reikėtų mokėti vienai šeimai, jei būtų nuspręsta klaipėdiečiams įvesti mokestį už lietaus kanalizaciją. Dabar verslininkai preliminariai moka po 40 centų už vieną kubinį metrą, kuris skaičiuojamas pagal jiems priklausantį teritorijos plotą ir kritulių kiekį“, – sakė L. Makūnas.

Jo žiniomis, Lietuvoje dar nėra tokios praktikos, kad miestiečiams būtų apmokestintos lietaus nuotekos.

„Nebus tokios praktikos ir mūsų mieste“, – tvirtai buvo įsitikinęs miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Dabar bus sudaryta speciali darbo grupė, kuriai atlikus preliminarius skaičiavimus ir paaiškės, ar miestiečius užgrius dar vienas mokestis.

Beje, mokesčių našta lietuviams galėjo dar pasunkėti, mat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės (VKEK) komisijos pateiktame svarstyti atsiskaitymo už vandenį metodikos projekte buvo siūloma, kad geriamojo vandens vartotojai sumokėtų už vandens netektis, kai jis naudojamas gaisrams gesinti.

Tačiau VEKK komisijos Vandens skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Bruzgys vakar „Vakarų ekspresą“ patikino, kad šios naujovės atsisakyta.

„Dabar siūloma, kad vandens netektis dėl jo sunaudojimo gaisrams gesinti apmokės savivaldybės“, – sakė R. Bruzgys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.