Neseniai atlikti tyrinėjimai parodė, kad motinos dieta gali turėti įtakos mažiausiai dviejų kartų individų atskirų genų elgesiui.
Maistinga besilaukiančių pelių dieta užslopino geną, kuris peliukų kailiuką nuspalvina šviesia spalva. Nors vėliau šių peliukų mityba buvo standartinė, nepraturtinta, ir jų atžalų šis genas buvo ne toks aktyvus.
Šie atradimai gali padėti paaiškinti įdomius rezultatus, kurie gauti ištyrus žmones. Vienas jų parodė, kad švedų, kurie gerai maitinosi, vaikaičiai labiau rizikuoja susirgti diabetu.
Naujasis eksperimentas su pelėmis – dar vienas argumentas, palaikantis mintį, kad iš savo tėvų paveldime ne tik genus, bet ir instrukcijų, nurodančių genams, kada jie turi suaktyvėti, rinkinį. Regis, šios instrukcijos perduodamos DNR per „epigeninius” pokyčius – genus suaktyvina arba nuslopina juos veikiančios cheminės grupės.
Deividas Martinas iš Oklendo (Kalifornija, JAV) tyrimų instituto vaikų ligoninės ir jo kolegos naudojo specialias genetiškai identiškas peles, turinčias hiperaktyvią jų kailio spalvą lemiančio geno versiją. Peliukų su tokia – AVY – geno versija kailiukas dažniausiai būna auksaspalvis.
Pusei peliukų skyrė dietą, kurioje gausu tokių medžiagų, kaip vitaminas B12 ir cinkas. Šios maistingosios medžiagos didina geną slopinančių metilo cheminių grupių aktyvumą. Kitus peliukus maitino standartiniu maistu.
Nėštumo metu pagal standartinę dietą maitintų pelių pagimdyti peliukai buvo auksiniu kailiuku. Tačiau daugumos pagal praturtintą dietą maitintų pelių peliukų kailiukas buvo tamsiai rudas.
D. Martinas mano, kad praturtinta motinos dieta užslopino peliukų AVY genus dar jiems negimus.
Nors visi tos kartos peliukai buvo maitinami standartiniu maistu, tie, kurių motinų mityba buvo praturtinta, vėliau atsivedė tamsiai rudos spalvos mažylių. O jų bičiulės iš kontrolinės grupės atsivedė peliukų su auksaspalviais kailiukais.
Tai rodo, kad išoriniai veiksniai – tokie, kaip praturtinta dieta, – gali turėti įtakos mažiausiai dviejų kartų AVY geno aktyvumui.
„Rezultatai rodo, kad mityba gali turėti įtakos ne tik vienai gyvai būtybei, bet ir jos palikuonims”, – tvirtino tyrimo dalyvis Kenetas Bekmanas.
K. Bekmanas teigė, kad AVY genas susijęs su svoriu ir rizika susirgti diabetu. Jau būta atvejų, kai giminingas žmogaus genas paveikė odos spalvą. Tačiau neaišku, ar jis turi įtakos svoriui.
Tyrinėtojai pabrėžia, kad nors žmonės gali turėti panašų geną, jiems nereikėtų keisti savo mitybos pagal eksperimentą su pelėmis. „Būtų neatsakinga, remiantis šiais atradimais, teikti kokių nors rekomendacijų žmonėms”, – sakė D. Martinas.