Su valstybės parama būstą perkančios jaunos šeimos įperka butus nebent sovietmečiu statytuose daugiabučiuose
Valstybės remiamus kreditus dažniausiai ima jaunos šeimos, norinčios sutaupyti kelias dešimtis tūkstančių litų. Tačiau su lengvatine paskola, kuri negali viršyti 240 tūkst. litų, įsigyti būstą ir jį įsirengti naujai pastatytuose namuose – beveik neįmanoma.
Sutaupė butui, svajoja apie namą
Jauna kauniečių Aistės ir Dariaus Ruzgų šeima, paėmusi 130 tūkst. litų lengvatinį kreditą, prieš metus įsigijo trijų kambarių butą Žemuosiuose Šančiuose 1970 metais statytame name. Šeimos galva – 27 metų Darius Ruzgas džiaugiasi, kad pasinaudojus lengvata šio pirkinio kainą nesunkiai pavyko sumažinti keliomis dešimtimis tūkstančių litų.
Kadangi vienam iš šeimos narių yra nustatytas neįgalumo lygis, valstybė padengė 20 proc. kredito butui įsigyti. D.Ruzgo teigimu, teoriškai paskolos dydis nesumažėjo, bet jos išmokėjimo laikas šeimai sutrumpėjo nuo 25 iki 18 metų. D.Ruzgas prisipažįsta, kad be valstybės paramos būtų tekę pirkti pigesnį, galbūt mažesnį, butą.
Vienų metukų dukrelę auginanti šeima kas mėnesį bankui sumoka 650-750 litų įmoką. Kadangi Ruzgai gavo valstybės remiamą kreditą, penkerius metus jie negalės parduoti minėto buto, antraip tektų grąžinti valstybės subsidiją. Tačiau jauna šeima jau svajoja apie kokybiškesnį būstą, galbūt net ir nuosavą namą.
Nesiekia maksimumo
Valstybės lengvata pasinaudojančių jaunų šeimų standartinis pirkinys – dviejų kambarių, maždaug 50 kv. m. ploto butas senos statybos daugiabutyje. Norinčiųjų pasinaudoti lengvatiniais kreditais netrūksta. Kauno miesto savivaldybės Aprūpinimo būstu skyriaus vyr. specialistės Dianos Vasylienės duomenimis, šiais metais teisė gauti valstybės remiamą būsto kreditą jau suteikta 162 kauniečiams. Daugiausia tai buvo jaunos šeimos, kuriose sutuoktinai ne vyresni nei 35 metų. Joms valstybė padengia 10 proc. suteikto kredito.
Savivaldybė viso labo tik išduoda pažymą apie teisę į valstybės remiamą kreditą ir subsidiją, o toliau gyventojams tenka derėtis su bankais. Kiek asmenų pasinaudojo lengvatiniais būsto kreditais, Savivaldybė sužino tik kitų metų pradžioje, susumavusi bankų pateiktus duomenis.
Valstybės remiamus būsto kreditus šiais metais teikia konkurso keliu atrinkti bankai – „Hansabankas”, „DnB Nord” ir „Sampo” .
„Hansabanko” Kauno skyriaus mažmeninės bankininkystės direktorė Vilma Miliukienė pastebi tendenciją, jog lengvatinius kreditus gaunantys kauniečiai paprastai perka butus senuose daugiabučiuose, tik vienas kitas įsigyja būstą ką tik pastatytame name. Vidutinė kauniečių lengvatinė paskola šiame banke šiais metais buvo apie 143 tūkst. litų. Nuo brangesnių butų, pasak V.Miliukienės, tokius klientus paprastai apriboja gaunamų pajamų dydis. Todėl tokiems asmenims tenka pirkti butus ir blokinėse „dėžutėse”.
„DnB Nord” banke vidutinė lengvatinė kauniečių imta paskola sudarė apie 150 tūkst. litų, Kauno gyventojams šiemet suteikti 23 valstybės remiami kreditai.
Išeitis – antra paskola
Norintys investuoti į didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, greta lengvatinio ryžtasi imti ir komercinį kreditą. Tam, kad gautų valstybės subsidiją, šie žmonės turi įrodyti Savivaldybei, jog uždirba ne per daug. Nustatyta, kad dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos negali viršyti 32 tūkst. litų. Papildomai imdami komercinį kreditą, būsto pirkėjai sugeba įtikinti banką, kad šeima turi pakankamai pajamų jį grąžinti.
„DnB Nord” banko Individualių klientų skyriaus vadovė Irena Dirsytė teigia, jog bankas netikrina, kokius dokumentus apie gaunamas pajamas klientas pateikia Savivaldybei. Bankui klientas reikiamus dokumentus pristato atskirai. I.Dirsytės teigimu, greta lengvatinio papildomai imant komercinį kreditą, sumos nebūna didelės, jos siekia apie 300 tūkst. litų.
„Hansabanko” Kauno skyriaus mažmeninės bankininkystės direktorė V.Miliukienė aiškina, kad bankas negali atsekti, ar klientai kokiu nors būdu manipuliuoja. Tačiau ji teigia, kad didesnė tikimybė gauti papildomą komercinį kreditą atsiranda tiems klientams, kurių pajamos einamaisiais metais padidėjo. Mat Savivaldybė vertina gautas pajamas praėjusiais kalendoriniais metais, o bankas – per paskutinius 12 mėnesių.
Limitai ne visur išnaudoti
Finansų ministerijos duomenimis, paskirstant remiamų būsto kreditų limitą miestų ir rajonų savivaldybėms iš dalies yra atsižvelgiama į limito panaudojimą praėjusiais metais. Šiais metais šiam tikslui iš viso buvo atseikėta 160 mln. litų. Iš jų Vilniaus miesto savivaldybei teko 46,65, Kauno – 22,6, Klaipėdos – 16,5 mln. litų.
„Hansabanko” Kauno skyrius valstybės remiamų kreditų subsidijoms šiemet iš valstybės gavo 6 mln. litų ir jie jau išnaudoti. Paskolos suteiktos 42 asmenims, tiesa, 8 iš jų vis dar ieško tinkamo buto. Dar apie 10 asmenų nori gauti lengvatinį kreditą, todėl bankas dairosi galimybės pasinaudoti kituose miestuose likusiais nepanaudotais valstybės pinigais. Šiuo metu valstybės teikiama parama dar neišsemta „DnB Nord” bei „Sampo” bankų Kauno skyriuose, kuriems atitinkamai buvo skirta 9,5 ir 7,1 mln. litų.
Sumos nedidins
Finansų ministerijos atstovų nuomone, didinti valstybės remiamų būsto kreditų viršutinę ribą būtų netikslinga. Pažymima, kad valstybės parama yra teikiama mažas pajamas turintiems asmenims ar šeimoms, kad jos galėtų įsigyti pirmą tinkamą (minimalų) būstą.
„Be to, padidinus valstybės remiamą būsto kredito sumą, mažas pajamas gaunantys asmenys ar šeimos dėl jų ribotų finansinių galimybių patirtų sunkumų grąžinant kreditą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad, padidinus valstybės remiamą būsto kredito sumą, gerokai mažiau asmenų ar šeimų galėtų pasinaudoti valstybės parama įsigydami tokį būstą”, – komentavo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis.
Nekilnojamojo turto specialistų nuomonės skirtingos
Nekilnojamojo turto bendrovės „InReal” duomenimis, dauguma pirkėjų labiau būtų linkę pirkti naujos statybos būstą, o lengvatinį kreditą imančių pirkėjų norus paskolos dydis labai apriboja.
„Pastaruoju metu senos statybos butai sulaukia vis mažiau dėmesio, juos sunkesnėmis sąlygomis finansuoja ir bankai. Tampa aišku, kad į juos teks investuoti daugiau pajamų, neefektyvi eksploatacija didina pragyvenimo kaštus. Be to, dažnai kainų skirtumas tarp naujų ir senų butų vis dar per mažas, todėl kainų prasme tokie butai taip pat nevilioja”, – komentavo bendrovės „InReal” Komunikacijos ir rinkotyros skyriaus vadovė Inga Smirnovienė.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus” Gyvenamojo skyriaus vadovė Kaune Eglė Norkienė teigė, jog Kaune 2-3 kambarių butai senesnės statybos namuose yra vis dar paklausiausi. Komerciniai bankai, kaip atkreipė dėmesį E.Norkienė, palankiomis sąlygomis skolina gyventojams pinigus, todėl valstybės subsidija nėra vienintelė paskata pirkti būstą.