Vieną dieną klaipėdiečiai gali tapti didelės nelaimės liudytojais: Laivų eismo tarnyba, atsidūrusi intensyvios krovos zonoje, iš senojo bokšto nebemato ir nebegirdi to, kas vyksta Klaipėdos uoste.
Patys uostininkai dėl galimų avarijų ir ekologinių katastrofų susirūpino dar prieš ketverius metus, tačiau nuėjus ilgus kryžiaus kelius, saugiai laivybai būtino naujo bokšto statyba Smiltynėje ir vėl atidėta.
Šįkart ypatingos svarbos objekto atsiradimui priešinasi Kuršių nerijos nacionalinio parko saugotojai. Todėl dabar bokšto statybos derinimo procedūros sustabdytos ir niekas nesiryžta garantuoti, koks rytojus išauš vieninteliame Lietuvos uoste.
Savo ruožtu nacionalinio parko vadovybė tikina tokiu būdu Kopgalį ginanti ne nuo bokšto, o nuo viešojo maitinimo įstaigos, apie kurią uostininkai sako nieko nežinantys.
Reikalavimų virtinė
Laivų eismo tarnybos bokšto iškėlimo į Kopgalį epopėja prasidėjo dar 2002 metais, kai uostamiesčio valdžia leido rengti teritorijos nuo Lietuvos jūrų muziejaus iki pietinio molo Smiltynėje detalųjį planą.
Iš pradžių lyg ir buvo susitarta – aplinkos saugotojai pareikalavo atlikti Laivų eismo tarnybos bokšto poveikio aplinkai vertinimą, uosto direkcija jį atliko, o Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija sutiko, kad bokštas Kopgalyje iš tiesų nedarkys kraštovaizdžio. Tačiau po dvejų metų Aplinkos ministerijos atstovai uostamiestyje ėmė kelti papildomas sąlygas, kurių įgyvendinimas bokšto statybos viziją nukėlė į 2005-uosius metus.
Galop Uosto direkcija, lyg ir įvykdžiusi visų suinteresuotų pusių reikalavimus ir atsisakiusi planų statyti bokštą su apžvalgos aikštele bei pasirinkusi kuklų ažūrinio bokšto variantą, šių metų pabaigoje planavo ramiai atsikvėpti.
Tačiau paėjusią savaitę paaiškėjo, kad ketverius metus trukęs košmaras dėl naujų gamtosaugininkų reikalavimų tęsiasi. Todėl šiandien saugios laivybos bokšto statybos vilkinimas papildomu klausimu bus aptariamas Uosto plėtojimo tarybos posėdyje.
Beje, į šį biurokratinį žaidimą įsitraukė ir Susisiekimo ministerija. Jos sekretorius Arvydas Vaitkus sako, kad pagaliau reikia aiškiai įvardyti valstybės interesų prioritetus.
Restoronas?
Lapkričio 14-ąją Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija informavo Klaipėdos savivaldybę, kad Smiltynės teritorijos nuo Jūrų muziejaus iki pietinio molo detalusis planas bus svarstomas parko Konsultacinės tarybos (jos darbo reglamentas patvirtintas vos prieš kelis mėnesius) posėdyje.
Uostamiesčio valdžiai nebeliko nieko kita, kaip tik stabdyti plano derinimo procedūras.
Nuspėti, kokiam laikotarpiui nusikels artimiausiu metu uostamiesčio Savivaldybės tarybai žadėto teikti tvirtinti plano derinimas, niekas nesiryžta. Aišku tik tiek, kad planas negalės būti toks, koks yra dabar, nors KNNP tikina siekianti užkirsti kelią ne bokštui, o viešojo maitinimo įstaigai atsirasti.
Praėjusią savaitę KNNP nusiuntė raštą ir Uosto direkcijai. Parko direktorė Aurelija Stancikienė „Vakarų ekspresui” savo reikalavimą koreguoti uostininkų planą Smiltynėje grindė pasipriešinimu numatytos kavinės-restorano statybai.
Parko direkcija uostininkus informavo, kad „naujai statybai – t.y. Laivų eismo tarnybos pastatui, kuriame planuojamos nemažos apimties viešosios patalpos, būtina gauti Vyriausybės pritarimą” ir kad tai numatyta Pajūrio juostos įstatyme. Sykiu KNNP nepatenkinta, kad statant ažūrinį saugios laivybos bokštą nebebus įvykdytas pageidavimas įrengti apžvalgos aikštelę parko lankytojams.
Pastotė?
Algirdas Kamarauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai, neslepia pasipiktinimo dėl KNNP pozicijos. Anot jo, per keletą metų buvo atlikta tiek derinimų, kad pirminiai bokšto statybos planai tapo daug kuklesni.
Kai šių metų vasarą uostininkai paskutinįkart kreipėsi į Saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę raštu. Pasak A. Kamarausko, tada jis paskambino jai ir ši telefonu informavo, kad planas gali būti svarstomas Klaipėdos savivaldybės komisijoje, kur atsakingas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.
„Paskutinis variantas buvo toks, kad tą ažūrinį bokštą dar sumažinom ir prašėm suformuoti ne didesnį nei 100 kvadratinių metrų ploto sklypą, reikalingą elektros pastotei statyti”, – sakė A. Kamarauskas.
Paklaustas, kodėl gamtosaugininkai kalba apie restoraną, jis nusistebėjo, esą nuo kada Uosto direkcija stato viešojo maitinimo įstaigas: „Ten būtų tik stiebas, o šalia – du konteineriai, kurių vienas būtų skirtas elektros įrangai, o kitas – siųstuvams ir imtuvams”.
Nemato, ką taisyti
Apie galimai dirbtinį detaliojo plano tvirtinimo vilkinimą kalba ir Kęstutis Vaitiekūnas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas.
„KNNP reikalauja daryti korekcijas. Ką ten dar taisyti? Uosto direkcija per tiek metų jau padarė viską, ką gali, ir dar daugiau”, – stebėjosi K. Vaitiekūnas.
Anot jo, jeigu ne KNNP trukdžiai, detalusis planas, taigi ir bokšto statyba artimiausiu metu būtų pajudėjusi iš mirties taško: „Jau viskas buvo parengta. Po viešo svarstymo planas būtų atsidūręs miesto Taryboje tvirtinti.”
Grėsmė visai valstybei
Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus patvirtino, kad naujo Laivų eismo tarnybos bokšto statyba jau buvo suderinta su pačia R. Baškyte.
Mūsų dienraščiui jis teigė, kad ypatingos svarbos objekto atsiradimas nebegali būti ilgiau vilkinamas ir būtina vieną kartą padėti tašką.
„Dabar gi, atsiradus naujoms kliūtims, kalbant apie uosto saugumą, reikia turėti omenyje galimas grėsmes ne tik uostui, bet ir visai valstybei”,- sakė A. Vaitkus.
Tačiau prieš kelerius metus Susisiekimo ministerijos padaryti žingsniai siekiant įtikinti aplinkos ministrą dėl ypatingos bokšto svarbos, regis, buvo pamiršti.
Atostogaujančios R. Baškytės pavaduotojas Vidmantas Bezaras „Vakarų ekspresui” teigė, kad KNNP tvarkymo plane tokios statybos Smiltynėje nebuvo numatytos ir iš anksto galima buvo tikėtis, kad sprendinių įteisinimas bus sunkus.
Atsakomybe nesidalintų
Anot V. Bezaro, susirašinėjimas ir posėdžių protokolai rodo, kad KNNP prašo uostininkų laikytis susitarimų, priimtų dar 2003-2004 metais: „Juose buvo aptartas tvarkymo plane nurodyto objekto – apžvalgos aikštelės ir antenos sutapatinimo variantas. Sąlyga nėra įgyvendinta. Be to, pateiktuose bokšto statybos pagrindimo dokumentuose nurodyta visa eilė statinių, mažai susijusių su planuojama funkcija: greta bokšto su patalpomis operatoriui, tarnybos postu, apžvalgos aikštele ir sandėliu numatoma net kavinė-restoranas.”
Paprašytas įvertinti grėsmes saugiai laivybai, iškylančias dėl biurokratinių pinklių, V. Bezaras stebėjosi, kad tokios grėsmės neva atsirado tik dabar, kai buvo gautas KNNP atsakymas dėl papildomo detaliojo plano aptarimo.
Į klausimą, ar Valstybinė saugų teritorijų tarnyba ir Aplinkos ministerija avarijos uoste atveju prisiimtų atsakomybę, V. Bezaras atsakė neigiamai: „Uosto direkcija taip pat nenorėtų prisiimti atsakomybės ir tarptautinių ekspertų bei lankytojų priekaištų, kad Kuršių nerija, būdama UNESCO saugoma teritorija, yra urbanizuojama ir užstatoma.”