Mūsų oda stipriai reaguoja į įvairius oro pasikeitimus.
Kasdien tenka vaikščioti iš šiltesnės patalpos į vėsesnę arba lauke „mėgautis” žvarbaus vėjo bučiniais. Temperatūrų pokyčiai bene labiausiai veikia veido odą – ji parausta, sausėja, išryškėja išsiplėtę kapiliarai.
Atėjus rudeninėms darganoms, veido oda neretai papilkėja, suglemba ar parausta. Taip atsitinka todėl, kad organizmas stokoja vitaminų, deguonies ir šviesos. Tuomet skruostų ir nosies srityse tiek vyrams, tiek moterims į odos paviršių iškyla rausvos kraujagyslės, vadinamos kapiliarais. Pasak Klaipėdos ligoninės infekcinių ligų departamento vadovės gydytojos Rūtos Šidlauskienės, kapiliarai yra smulkiausios kraujagyslės, tankiai išsišakojusios po visą organizmą. Kapiliarai atlieka itin svarbią funkciją – aprūpina mūsų odą krauju. Senstant odai ir mažėjant jos elastingumui silpnėja kapiliarų sienelės. Todėl ypač vyresnio amžiaus žmonės kenčia nuo veido kapialiarų išryškėjimo.
Kodėl jie tampa matomais?
Anot gydytojos R.Šidlauskienės, kapiliarai ant odos išryškėja ne vien dėl organizmo senėjimo, nes ir jaunų žmonių veidus nusėja smulkutės kraujagyslės. Ne mažiau svarbus veiksnys, lemiantis kapiliarų atsiradimą, yra įvairios ligos. „Dažnai kraujagylės ant veido atsiranda sergant hipertonija, cukriniu diabetu, endokrininėmis ir virškinimo sistemos ligomis”, – sako R.Šidlausienė. Taip pat svarbus veiksnys, silpninantis kapiliarų sieneles, yra vaistai, vartojami sergant lėtinėmis ligomis.
Lauko ir vidaus temperatūrų svyravimai, pasak gydytojos, mūsų odai sukelia šoką, ji nespėja prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių oro sąlygų. Oda ypač veikiama sauso, radiatorių prišildyto oro patalpose.
Ką daryti?
Išsiplėtę veido odos kapiliarai nėra vienintelė odos problema. Šaltis stabdo odos atsinaujinimo procesus, todėl sutrinka lipidų plėvelės gamyba bei sumažėja riebalų liaukų aktyvumas, oda yra labiau veikiama išorinių veiksnių, pradeda sausėti, rausti ar niežėti. Tokiais atvejais greitoji pagalba būtina iškart, kad problemos neperaugtų į rimtesnes odos ligas. Negydant išsiplėtusių kapiliarų, ant veido gali atsirasti įvairūs mazgeliai, raudonieji spuogai ar pūlinėliai. Delsti nereikėtų. Gydytoja R.Šidlauskienė tikina, jog pirmoji pagalba – tai riebesni veido kremai ir pieneliai, kuriais reikėtų pasitepti kasdien. Kapiliarų profilaktikai ir gydymui gydytoja pataria vaistinėje nusipirkti specialų antikuperozinį kremą, kuris stangrina odą ir padeda kraujagyslėms per daug neišsiplėsti ar nesusitraukti. Gydytoja primena, jog nereikėtų pamiršti ir gamtos vaistinės. Nuo seno žinoma, jog petražolių lapelių sultys puikiai apsaugo nuo kapiliarų išsiplėtimo. „Petražolių sultimis suvilgytu vatos tamponėliu veido odą reikėtų tepti kasdien. Sultys įsigeria į veido odą ir stiprina kraujagyslių sieneles”, – sako R.Šidlauskienė.
Be to, galimas kraujagyslių darinius šalinti lazeriu. Tačiau, pasak gydytojos, tai tik trumpalaikė pagalba. „Per lazerio procedūrą kraujagyslė yra užakinama, tačiau vėliau į paviršių iškyla kitos”, – pasakoja gydytoja R.Šidlauskienė. Kad netektų varstyti odos gydytojo kabineto durų, puoselėkite ir saugokite savo odą. Žiemą net ir riebios odos priežiūrai nenaudokite spiritinių valymo priemonių. Jas galite pakeisti nealkoholiniais tonikais, švelniais geliais ar pieneliais. Kai už lango spaudžia šaltukas, nerekomenduojama naudoti birių veido pudrų. Pudrą kuriam laikui gali pakeisti riebus toninis kremas.
Greitoji pagalba nualintai odai:
Kiaušinio baltymo stangrinamoji kaukė. Į kiaušinio baltymą įlašinkite kelis lašus citrinos sulčių ir išplakite iki standžių putų. Jomis patepkite veidą, palaukite, kol nudžius, nusiprauskite ir pasitepkite drėkinamuoju kremu.
Vitaminas E. Vakare veido odą įtrinkite aliejinio vitamino E kapsule. Vitaminas E – antioksidantas, saugantis odą nuo laisvųjų radikalų, skatinančių odos senėjimą.
Alavijas. Naudokite alaviją (lapo minkštimą) veido odai valyti.
Ledo procedūra. Suglebusią ir papilkėjusią veido odą rytą patrinkite ledo gabalėliu. Šaltis aktyvina odos kraujotaką, veidas tampa skaistus, lygus ir rausvas.
Valgiaraštyje turi netrūkti cinko ir vitamino A. Tarpusavy reaguodami jie sudaro siūlinius baltymus – kolageną ir elastiną, kurie teikia odai stangrumo ir tvirtumo. Cinko gausu ankštinėse daržovėse ir grybuose. Vitamino A – piene, kepenyse, žuvų taukuose.