Gripas – viena iš seniausių žmonijos ligų, aprašyta dar antikos laikais. Jo sukėlėjas plinta čiaudint ar kosint kartu su mikroskopiniais seilių lašeliais. Kasmet Lietuvoje registruojama bent 2–4 su gripu susijusios mirtys, tačiau realiai jų kur kas daugiau. Pasaulyje kasmet nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo miršta 500 tūkst. – 1 mln. žmonių.
Ir tai, nepaisant to, kad gripo galima išvengti, ir netgi nelabai sudėtingai – tiesiog laiku pasiskiepijus. Apie tai ir kalbėjomės su Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu AMBROZAIČIU.
Ar žinojote?
Gripo sukėlėjas – tai mikroskopiniai virusai, kasmet sukeliantys didesnes ar mažesnes epidemijas. Tikroji gripo istorija prasidėjo IX a., kai buvo aprašyta pirmoji gripo epidemija.
Patį skaudžiausią smūgį žmonijai gripas sudavė 1918-1919 m., kai prasidėjo vadinamoji „ispaniškoji” pandemija. Gripu sirgo daugiau nei 200 mln. žmonių. Manoma, kad nuo komplikacijų mirė daugiau nei 20 mln.
Gripo pandemijoms būdingas cikliškumas. Jos prasideda kas keletą dešimtmečių. Tokių pandemijų jau buvo trys. Mokslininkai prognozuoja, kad turi prasidėti ketvirtoji. Tik laiko klausimas, kada. Todėl ne veltui tiek daug dėmesio skiriama paukščių gripui.
Persirgęs daugeliu kitų virusinių ligų, žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą. Tačiau gripo virusas yra unikalus tuo, kad kasmet mutuoja. Pasikeičia viruso sienelės struktūra, ir antikūnai (apsauginiai organizmo kūneliai) nebeatpažįsta jo. Tai reiškia, kad, jei gripu sirgote šiais metais, nesate nuo jo apsaugotas ir kitais.
Tačiau, laimei, mokslininkai, kurdami vakcinas nuo gripo, sugeba prognozuoti kitų metų sezono gripo antigenų struktūrą, todėl pasiskiepijus galima išvengti gripo ar pavojingų jo komplikacijų.
Priešnuodis yra
Daugelis žmonių gripą painioja su lengvai praeinančiu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu.
Gripui būdinga tai, kad jis prasideda staiga. Ligonis pradeda karščiuoti, kartais net iki 40° C. Jį kamuoja silpnumas, akių, raumenų, kartais sąnarių skausmai. Dažniausiai po dviejų trijų dienų prisideda sloga ir kosulys. Jei aukšta temperatūra užsitęsia ilgiau nei tris keturias dienas, galima įtarti gripo komplikacijas.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus nuo gripo pripažįsta kaip pagrindinę ir vieną veiksmingiausių gripo profilaktikos priemonių, kurios efektyvumas – 70–90 proc.
Deja, Lietuvoje kasmet pasiskiepija vos 4– 5 proc. gyventojų. Daugelyje Vakarų šalių žmonėms skiepijimąsi finansuoja valstybė ar darbdaviai. Taip paskiepijama iki 25 proc. gyventojų. Japonai nuo 1962 iki 1987 m. buvo įvedę privalomą kasmetinį moksleivių skiepijimą. Manoma, kad japonai taip išsaugojo nuo 50 000 iki 70 000 vyresnio amžiaus žmonių gyvybių.
Jeigu vis tiek susirgote
Jei jau susirgote gripu, jums padės antivirusiniai vaistai rimantadinas, oseltamiviras ar zanamiviras. Būtina žinoti, kad jie veiksmingi tik pradėjus vartoti per 48 valandas. Šie vaistai padės sumažinti gripo simptomus ir sutrumpinti sirgimo trukmę. Deja, ir jie nepadės išvengti užkrėsti kitus.
Nepiktnaudžiaukite paracetamoliu, jis kenkia kepenims ir inkstams. Jei temperatūra neaukšta, nesistenkite sumažinti. Tai apsauginė organizmo reakcija, stengiantis sukurti kuo nepalankesnes sąlygas virusui.
Norėdami apsaugot save ir kitus:
• Venkite kelionių ir masinio susibūrimo vietų
• Laikykitės higienos, nuolat su muilu plaukite rankas
• Vėdinkite kambarius
• Kosėdami ir čiaudėdami prisidenkite burną, o panaudotą servetėlę kuo greičiau susukite į maišelį ir išmeskite
Kada skiepytis
Skiepytis nuo gripo pats tinkamiausias metas yra rugsėjo–spalio mėnesiai, kol dar neprasidėjo gripo epidemija. Tačiau tai galima padaryti ir vėliau.
Į organizmą suleidžiama nedidelis kiekis nukenksmintų gripo virusų dalelių. Į šių svetimkūnių invaziją sureaguoja žmogaus imuninė sistema, ir pradeda gamintis antikūnai. Kai prasideda tikroji gripo epidemija, pasigaminę antikūnai jau pažįsta gripo virusus ir greitai juos sunaikina.
Prasidėjus gripo epidemijai
• Nerūkykite ir nevartokite alkoholio.
• Valgykite vaisių ir daržovių, vartokite vitaminų bei mikroelementų papildų. Gerkite vitamino C, rutinoskorbino, kurie sumažina kraujagyslių pralaidumą.
• Viena svarbiausių gripo profilaktikos priemonių – fitoncidai (natūrali antimikrobinė apsauga), esantys česnakuose, svogūnuose. Tačiau jie tik sustiprina imuninę sistemą, bet jos neapsaugo nuo gripo.
Gripui gydyti ir profilaktikai
Gripo profilaktikai jau daugiau kaip 10 metų vartojamas vaistas remantadinas.
Plintant gripo infekcijai, suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Vartojant profilaktikai, rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų. Tik vartoti reikia pradėti kuo anksčiau.
Remantadinas rekomenduojamas ir po gripo vakcinacijos: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.
Preparato veiklioji medžiaga – adamantano darinys rimantadinas veiksmingiausiai gydo A tipo gripą. Jis slopina šio viruso gyvybingumą ir dauginimąsi. Nustojęs aktyvumo, virusas negali įsiskverbti į kvėpavimo takų epitelio ląsteles, todėl mažiau pažeidžiamas jo vientisumas, barjerinė funkcija, užkertamas kelias bakterinei superinfekcijai, slopinamas kraujagyslių pažeidimas (vaskulitas).
Preparatas veikia ir kitokius virusus, ypač arbovirusus, erkinio encefalito sukėlėjus.
Svarbu žinoti, kad rimantadino poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas), tiesa, tai gali būti susiję su kūno temperatūros sumažėjimu.
Dauguma sergančiųjų A tipo gripu būna veiksmingas ir gydymas šiuo preparatu, jei pradedamas laiku. Remantadino galima vartoti suaugusiesiems ir vaikams nuo 7 metų (tiek gydyti, tiek profilaktikai). Per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios suaugusiesiems reikia išgerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 m. – po 2 tabletes vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Remantadinu negalima gydyti sergančiųjų ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiųjų.