Kauno medicinos universiteto (KMU) Neurochirurgijos klinikoje šiuo metu gydoma 15 ligonių, patyrusių stuburo traumas. Medikai nuolat perspėja žmones nenardyti, nešokinėti į vandens telkinius, jei nežino, koks toje vietoje gylis, dugnas, tačiau ne visi paiso gydytojų raginimų. Tuomet traumas patyrusius nelaimėlius medikams tenka operuoti. Pasveiksta ne visi. Dalis jų lieka neįgalūs visam gyvenimui.
Iš maudynių – tiesiai į ligoninę
„Į vandenį geriau bristi, bet ne šokti”, – iš karčios patirties pasimokęs tvirtina ir kitus ragina taip elgtis Saulius Lobač.
Nelaimė atsitiko Kauno rajone, Šlienavoje. Saulius nėrė į tvenkinį, kuriame ir anksčiau ne kartą maudėsi. Tačiau šiemet vandens tvenkinyje buvo mažiau. „Trenkiausi galva į dugną, – pasakoja Saulius. – Iš karto nebegalėjau valdyti nei rankų, nei kojų – nebejaučiau jų. Draugas mane ištraukė. Pats niekaip nebūčiau galėjęs išnirti”.
Sauliui lūžo stuburo slankstelis. KMU Neurochirurgijos klinikoje jam buvo atlikta operacija ir jis sėkmingai sveiksta.
Leonidas Daugvila po panašios operacijos irgi sveiksta. Jaunam vyrui po maudynių tvenkinyje taip pat lūžo stuburo slankstelis.
Leonidas kaime, netoli Radviliškio, vežė šieną. Po darbų vyrai nusprendė dulkes nuplauti ir išsimaudyti netoliese esančiame tvenkinyje. „Ten vaikai maudydavosi ir šokinėdavo. Nepagalvojau, kad man ten gali būti per seklu, ir šokau. Kai galva atsitrenkiau į dugną, po smūgio sąmonės nepraradau, bet nutirpo rankos, kojos. Išniręs viena ranka vos išplaukiau – svainis ištraukė į krantą. Jei ne jis, nebūčiau išsigelbėjęs”, – pasakoja Leonidas.
Gali likti neįgalūs
KMU Neurochirurgijos klinika pirmojo paciento, patyrusio stuburo traumą šokant į vandens telkinį, sulaukė dar balandžio mėnesį. Kasmet su tokiomis traumomis vidutiniškai į KMUK patenka 18-20 žmonių. Šiemet vasara dar tik įpusėjo, o net 15 pacientų gydoma šiuo metu.
„Devyni susižalojo nerdami į vandenį. Ne visi jie galutinai pasveiks. Du ligoniai šiuo metu reanimacijoje. Jų sveikatos būklė sudėtinga”, – teigė KMU Neurochirurgijos klinikos Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovas Bronius Špakauskas.
Statistika byloja, kad dažniausiai pavojingas traumas nardydami patiria jauni vaikinai. „Atsitrenkus į dugną, dažniausiai būna sužalojamas stuburas kaklo srityje. Po tokių traumų gali būti visko – žmogus gali pasveikti, bet gali tapti neįgalus. Stuburo traumos gali sukelti negrįžtamus procesus – paralyžių, netgi mirtį, – sakė gydytojas B.Špakauskas. – Tačiau ir pasveikusiesiems trauma gali atsiliepti po 20 ir daugiau metų: gali kamuoti radikulitas, osteochondrozė bei kitos ligos”.
Dalis žmonių nuskęsta
Stuburo, kaklo sužalojimus dažniausiai žmonės patiria besimaudydami atviruose vandens telkiniuose, rečiau – baseinuose.
„Jei žmogus atsitrenkia į dugną, stuburas atlošiamas arba sugniuždomas, prilenkiamas. Sulūžta arba išnyra slanksteliai. Pro tą skylę praeina smegenų ir nervų pluoštas, kuris užspaudžiamas arba sutraiškomas. Rezultatas – visiškas arba dalinis kojų arba kojų ir rankų paralyžius (tai priklauso nuo pažeidimo laipsnio). Kuo aukščiau lūžta slankstelis, tuo trauma pavojingesnė, kuo žemiau – tuo mažiau pavojinga. Šios traumos pavojingos žmogaus gyvybei, nes gali būti pažeisti širdies ir kvėpavimo veiklos centrai. Jei išgyvena, dalis tokių pacientų dėl nugaros smegenų pakenkimų nebegali vaikščioti arba jų vaikščiojimas apsunkintas, juos vargina ir kitokie sutrikimai”, – teigia skyriaus vadovas B.Špakauskas.
Medikai dažnai ragina žmones gerai apžiūrėti vandens telkinio dugną. „Tačiau kartais išankstinis dugno apžiūrėjimas nieko nereiškia, – sakė B.Špakauskas. – Gali pasitaikyti nepastebėtas akmuo ar kelmas arba žmogus nėrė statesniu kampu ir trinktelėjo galva į dugną. Po to dažniausiai žmogus praranda sąmonę ir jam į plaučius gali patekti vandens. Dalis nardančiųjų nuskęsta dėl to, kad, patyrę stuburo traumas, jie paralyžiuojami ir nebegali iškilti iš vandens”.
Violeta Gustaitytė