Klaipėdos apygardos teismas priėmė iki šiol negirdėtą sprendimą.
Jis iš dalies patenkino įmonės „Yazaki wiring technologies Lietuva” buvusios darbuotojos ieškinį. Vietoj reikalauto pusės milijono jai numatoma kompensuoti 160 tūkst. litų moralinės žalos.
Darbdavys turės atlyginti ir daugiau nei pustrečio tūkstančio litų išlaidas, patirtas moteriai gydantis nuo profesinės ligos.
Skelbdama nuosprendį teisėja akcentavo tai, kad darbdavys nebandė derėtis su buvusia darbuotoja ir nuo pat pradžių su jos reikalavimais nesutiko.
Nenuleis rankų
„Nesiruošiu nuleisti rankų, nors prireiks dar daug nervų ir pinigų. Kovosiu iki galo. Juk neturiu ką prarasti”, – po nuosprendžio kalbėjo ieškovė Gražina Šveistrienė.
Įmonėje laidų rinkinių formuotoja dirbusi beveik aštuonerius metus, 41-erių moteris šiandien bergždžiai ieško darbo.
„Priimti į darbą alpstantį ir neįgalų žmogų niekas nenori. Prarastas trečdalis darbingumo, todėl susirasti darbą vargiai įmanoma”, – skundėsi dviejų vaikų motina.
Profesinę ligą pripažinusi medikų komisija konstatavo, kad ji neišgydoma ir gali progresuoti. Moteriai diagnozuota stuburo osteochondrozė, rankų sąnarių sužalojimai.
G.Šveistrienė teigė per mėnesį vaistams ir procedūroms išleidžianti iki 300 Lt. Visos jos mėnesio pajamos sudaro 700 Lt.
Vieną auginančią nepilnamečius vaikus moterį labiausiai skaudina buvusio darbdavio abejingumas.
Sprendimą apskųs
Valstybinių ir privačių įmonių profsąjungos „Yazaki wiring technologies Lietuva” skyriaus pirmininkas Antanas Barusevičius teigė, kad ši byla – pirmoji, bet ne paskutinė.
„Tai didelis pasiekimas, puiki pradžia. Teismas bent jau pripažino, kad darbdaviui privaloma atlyginti žalą. Įrodyta, jog moteris sveikatą prarado būtent šioje įmonėje. Tačiau darbdaviui priteistos gydymo išlaidos mūsų netenkina”, – sakė A.Barusevičius.
Jis tvirtino, kad profsąjungos iniciatyva buvo bandoma tartis geranoriškai. Tačiau iš įmonės pusės noro susitarti, anot jo, nebuvo.
Džiaugėsi pergale
Įmonės „Yazaki wiring technologies Lietuva” teisininkas Arūnas Skolevičius neatmetė galimybės, kad su ieškove dar gali būti tariamasi.
„Istorija dar nesibaigė. Bet šį sprendimą vertinu kaip pergalę. Pusė milijono, kurio reikalavo ieškovė, – nereali suma. Reikia pasidžiaugti, kad tiek nebuvo priteista”, – tvirtino bendrovės atstovas.
Sudaryta ekspertų komisija nustatė, kad G.Šveistrienė dėl profesinės ligos neteko 30 proc. darbingumo. Ji, kaip negalinti toliau dirbti įmonėje, 2005 metų sausį buvo atleista.
Po savaitės apygardos teisme bus nagrinėjamas kitos buvusios bendrovės darbuotojos ieškinys.
Šiuo metu rengiamos dar dvi bylos su prašymais atlyginti moralinę ir materialinę žalą dėl sveikatos praradimo.