Jei jaučiatės šiek tiek nenormaliai, jums reikia karalienės dėmesio. Šiuo atveju – daržovių karalienės – morkos.
Prieš keletą šimtmečių prašalaičiai iš tolo atpažindavo kurio nors miesto skurdo ženklą: jo prieigose nebūdavo daržų, užsėtų morkomis. Jos užmiestyje buvo klestėjimo ženklas.
Rojaus maistas
Sunku nuspėti, kokią morką garsino ir garbino graikai, – laukinę ar jau „prisijaukintą”.
Morkų šaknis jie prilygino meilės jėgai, vadino ją kraujo atjaunintoja. Jos galių veikiamas net paliegęs kūnas galįs vėl tapti sveikas ir veržlus. Judėjai šį augalą pripažino esantį šventą. Ir ne tik jie. Jau nunykusios Rusijos tautelės morkas prilygindavo rojaus maistui, morkų nešdavo į laidotuves, kaip mes dabar nešame gėlių. Kitur tikėdavo, kad morkų pelenai yra vėlių maistas.
Senovės Romoje vykdavo morkų garbinimo ritualai. Būdavo skaitomos morkų šlovinimo odės, traktatai apie jų naudą, o kulinarai tuo metu demonstruodavo įmantriausius šios daržovės patiekalus. Atkasus Pompėjos miestą, kurį beveik prieš du tūkstančius metų užliejo išsiveržusio ugnikalnio lava, rasta puikiai išsilaikiusių piešinių ant sienų. Ten buvo piešiama ir daržovių karalienė morka. Vokietijoje dar ir dabar sekamos pasakos, kad naktimis morkomis minta paslaptingieji nykštukai.
Lysvės gražuolė
Kai kuriuose žinynuose rašoma, kad anksčiau morkos buvusios ne oranžinės, o violetinės spalvos. Ši spalva buvus nepatraukli. Mokslininkai sugebėjo išvesti naujas morkų rūšis, suteikti joms puikią oranžinę spalvą ir nesumažinti veikliųjų galių. Iš tiesų – ar ką nors spalvingesnio už ryškiai oranžinę morką galime išrauti iš mūsų daržo žemės? Specialistai tikina, kad mūsiškės morkos turtingesnės karotino, nei šiltuosiuose kraštuose besilepinantys apelsinai.
Graikai morkas prilygino meilės jėgai. O kur meilė, ten neapsieinama be prancūzų. Morką į žvaigždes iškėlė žymus prancūzų selekcininkas Anri Vilmorenas, išvedęs vertingiausių rūšių. Kas žino, gal tai darė iš meilės kokiai nors didikei ir taip pelnė jos prielankumą. Damos nebuvo abejingos morkoms, jų lapais puošdavo savo įmantrias šukuosenas.
Jeigu kam atrodo, kad skauda širdį, bet nežino, ar tikrai ją skauda ir nuo ko, reikia valgyti daug morkų, gerti jų sultis. Praeis nerimas, aprims širdis. Tegu žino tai ir jaunosios mylinčios širdys. Graikai neklydo – nuo morkų pagerės savijauta, sugrįš linksmumas ir žvalumas, pasiseks ir meilė.
Darže turtėja
Nieko tokio, jei šiuo metu daržovių karalienė dar tebėra darže, jei jos žalią šukuoseną dar tebekedena drėgnas ir meilus šilto rudens vėjas. Ši karalienė mėgsta iš laukų pareiti paskutinė. Priežastis – kuo ilgiau morkos išbūna žemėje, tuo daugiau sukaupia karotino.
Jeigu mūsų vaikai negrauš žalių morkų, jie ir neturės sveikų dantų. Kramtydami morkas atsikratys dantų ėduonies, parodontozės, kitų ligų. Tai tinka ir suaugusiems, dar turintiems sveikų dantų.
Morkose gausu vitaminų – A, B1, B2, B6, C, E, K, P, PP, mineralinių medžiagų – kalio, kobalto, geležies, jodo, fosforo ir dar daug įvairių kitų turtų.
Gyvybės šaltinis
Karalienės titulas morkai pripažįstamas dėl jos pagrindinio turto – karotino. Jis mūsų organizmui gyvybiškai būtinas. Be jo sutrinka medžiagų apykaita, silpsta ir pats žmogus, jo nervai, mažėja atsparumas infekcinėms ligoms, vystosi vištakumas.
Morkų sultys su nedidelėmis išimtimis tinka visiems ligoniams. Jos stiprina kraujagysles, imuninę sistemą, gerina regėjimą. Morkų sultys maitina visą organizmą. Jeigu gerdami sultis graušime ir sveikų morkų, nauda bus dar didesnė. Daugelio žmonių organizmas jau yra išsekintas perdirbto, sumalto, konservuoto, atskiesto ir kitaip sugadinto maisto, o reikia natūralaus, gyvo, nevirto, nekepto, nekonservuoto. Karotinas daug ką atperka. Jis pasisavinamas su riebalais, todėl šviežias morkas ir sultis visada reikia papildyti geru aliejumi. Puiku gerti ir džiovintų morkų arbatą.
Visai be reikalo yra pamiršti morkų lapai. Prisipažinkite, kad nė nemėginote jų dėti į sriubas ar padažus. Gerai apšutinti morkų lapai yra naudingesni už išgirtuosius špinatus. Žinoma, viskas keičiasi, jei morkos bus purkštos chemikalais. Čia vis kalbame apie ekologiškai švarias daržoves.
Tarkuotomis morkomis galima gydyti nudegimus ir pūlingas votis. Nors veikia lėtai, bet vis dėlto gydo ir nieko nekenkia.
Patarimai šeimininkei
Salotos „Sveikata”. Morkas sutarkuoti burokine tarka, smulkiai supjaustyti česnaką, viską sumaišyti pridėjus tikros grietinės ar aliejaus. Jei česnako nepagailėsite, salotas tiks valgyti su karštomis bulvėmis, virtomis su lupena.
Morkų padažas. Nedidelius gabaliukus vištienos filė troškinti kartu su morkomis, pridėti šiek tiek pomidorų. Kai mėsa suminkštės, ją išgriebti, morkas ir pomidorus pertrinti per sietelį, užvirti, įpilti vandenyje išmaišytų miltų, kad pasidarytų tirštas padažas, pagal skonį pasūdyti, pridėti prieskonių. Padažą užpilti ant paruoštos vištienos, patiekti su virtais ryžiais.
Morkos tinka pyragams, apkepams, sausainiams, blyneliams, daržovių kotletams. Kiekviena šeimininkė žino arba nesunkiai suras šimtus patiekalų receptų iš morkų. Tačiau geriau šią daržovių karalienę kuo mažiau gadinti virimais, kepimais ir saldinimais. Mažiau kankinama ji yra dosnesnė.