Klaipėdos rajone – tarp kūjo ir priekalo

Artėjančių savivaldos rinkimų Klaipėdos rajone vėduoklė dar neišsiskleidusi – politikai vangiai kalba apie konkurentus, galimus merus ar dalijasi priešrinkimines prognozėmis.

„Vakarų ekspreso“ kalbinti politikai pripažino, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba nuolat patenka į keblias padėtis dėl to, kad rajonas yra itin patrauklus bei perspektyvus nekilnojamojo turto rinkoje.

Žemės grąžinimo ir statybų bumas iš politikų nuolat pareikalauja neapdairių veiksmų, todėl tąsymasis po teismus jau tapo kone kasdiene rutina.

Silpni skyriai

Nuo 1997 metų Klaipėdos rajono gyventojai stabiliausiai simpatizuoja tik vienai partijai – krikščionių demokratų. Ši politinė jėga 1997 ir 2000 metais po rinkimų buvo antra, o po 2002 metų rinkimų iškovojo daugumą Taryboje – 8 mandatus.

1997-aisiais daugiausiai vietų laimėjo konservatoriai, o 2000 metais po 4 mandatus dalijosi socialliberalai bei anuometinė Lietuvos liberalų sąjunga.

Šiuo metu Tarybai vadovauja socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas, o atsakingas Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas patikėta eiti krikdemų atstovui Kęstučiui Cirtautui, kuris nuo 1995 iki 1997 metų vadovavo ir Klaipėdos rajonui.

Dabartinę Tarybos valdančiąją daugumą be socdemų ir krikščionių demokratų sudaro liberaldemokratai bei Valstiečių liaudininkų partijos atstovai. Kartu šio partijos turi 16 balsų iš 25 – realią daugumą.

Nors rinkimai ne už kalnų, politinių rietenų kol kas negirdėti. Pasak kai kurių pašnekovų, taip yra dėl to, kad Klaipėdos rajone partijų skyriai yra vieni silpniausių Lietuvoje.

Krūva interesų

Ant Klaipėdos rajono valdžios guli milžiniška atsakomybė ne tik dėl rinkėjų pasitikėjimo, bet ir dėl labai slidžių klausimų – nekilnojamojo turto, žemėtvarkos.

Mat Savivaldybės teritorijoje yra aukso vertės žemės sklypų Pajūrio regioniniame parke, Minijos draustiniuose. Todėl prieš keletą metų buvo kryžiuojamos ietys grąžinant teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o dabar – dėl leidimų statyboms, žemės paskirties keitimo procedūrų.

Kadangi pajūryje žemė yra itin brangi, o susidomėjimas ja milžiniškas, Savivaldybės tarnautojai nuolat patenka į galimai korumpuotų valdininkų ar politikų rizikos sąrašą.

Pasak nebe pirmus metus Gargžduose į Seimą renkamo Petro Gražulio, būtent su nekilnojamuoju turtu susijusi įtartina veikla ir yra Klaipėdos rajono valdymo minusas.

„Matyti, kad politikai labiau atstovauja ne paprastiems žmonėms, o stambiems verslininkams. Su statybomis susijusių klausimų – aibė, įstatymai keičiasi sparčiai, o kvalifikuotų specialistų nedaugėja. Dauguma žmonių man pasakoja, kad davus kyšį reikalai greičiau tvarkomi. Daug interesų statybų sferoje turi ir patys Tarybos nariai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė parlamentaras.

Vienas iš chrestomatinių pavyzdžių – keisti Tarybos viražai išduodant leidimą buvusioje Karklės pionierių stovykloje „Žilvitis“, stadiono teritorijoje, statyti esą tėvų poilsiui skirtus viešbučius.

„Problemų yra dėl to, kad ilgai nebuvo patvirtintas Pajūrio regioninio parko Bendrasis planas. Iki šio dokumento įsigaliojimo Savivaldybė labai intensyviai išduodavo leidimus tvirtinti detaliuosius planus naujoms statyboms. Savivaldybėje žinota teisinė situacija, kad jokių detaliųjų planų negalima tvirtinti, kol nėra Regioninio parko planavimo schemos. Dėl šių priežasčių tenka kreiptis į teismus, užginčyti abejotinus Tarybos sprendimus“, – mūsų dienraščiui sakė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

Politikams galima priekaištauti ir dėl to, kad daug metų tik deklaracijomis apribojami siekiai išvystyti gerą turizmo infrastruktūrą. Savivaldybė, disponuodama didelį rekreacinį potencialą turinčiomis teritorijomis, mieliau pažadus pamiršta ir laukia Pajūrio regioninio parko darbų. Todėl iki šio ir nėra Karklėje civilizuotai įrengtų paplūdimių. Taip pat visiškai neišnaudota teritorija šalia Klaipėdos miesto, pamaryje.

Kritikavo administravimą

V. Dačkausko pirmtakas, Klaipėdos rajono tarybos narys Ričardas Vaitiekūnas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad dabartinei valdžiai trūksta strateginio planavimo.

„Ši Taryba daug silpnesnė, nuolat blaškosi, nėra aiškios vizijos. Pavasarį priėmė nutarimą, kad aplink Klaipėdą nebus leidžiama vykdyti naujų statybų tol, kol nebus nutiestos komunikacijos, išvystyta infrastruktūra. Dabar tokia tvarka panaikinta. Vienur daromos grandiozinės mokyklų renovacijos, o dešimtyje mokymo įstaigų vaikai net žiemą vaikšto į tualetą lauke. Visiškai netvarkomi keliai seniūnijose. Tiesiog Taryba priiminėja labai daug nepamatuotų sprendimų“, – sakė R. Vaitiekūnas, kuris patikino artėjančiuose rinkimuose nebedalyvausiantis.

Šis politikas sakė, kad V. Dačkauskui esą trūksta aktyvumo, o apie Savivaldybės administracijos direktorių K. Cirtautą atsiliepė taip: „Negaliu aš jo vertinti. Tai ne direktorius, o… Negali tokie žmonės tokiose pareigose dirbti, jis nesugeba savo darbo atlikti“.

Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas K. Cirtautas atmetė bet kokius priekaištus.

„Šiuo metu Taryba normaliai vykdo savo misiją. Netvarka kyla ne dėl politikų ar mano veiksmų, o dėl pačios žemėtvarkos reformos. Mes dirbame vadovaudamiesi blaiviu protu“, – sakė jis. K. Cirtautas negalėjo atsakyti, ar vėl sieks mero posto.

Pasak rinkimuose dalyvausiančio liberalo Aido Felikso Palubinsko, esą Savivaldybės administracija stato barjerus įgyvendinant visas geras idėjas.

„Administracijos direktorius turėtų labiau bendruomenei atsiskaityti, o ne sau. Kalbant apie artėjančius rinkimus, mūsų rajone labai sunku ką nors prognozuoti, nes labai silpni partijų skyriai. Tai mažiausiai partifikuotas rajonas visoje Lietuvoje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A.F. Palubinskas.

Su V. Dačkausku vakar mūsų dienraščiui nepavyko susisiekti – meras nekėlė telefono ragelio.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.