Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus teatro studija „Meno fortas” baigė kurti spektaklį „Faustas” pagal Johanną Wolfgangą Goethe
Pasaulinė Eimunto Nekrošiaus režisuoto „Fausto” premjera – spalio 26 ir 27 dienomis Italijoje, Modenos mieste, koprodiuserių scenoje Emilia Romagna teatre. Lietuvos žiūrovai Nacionaliniame dramos teatre „Faustą” išvys lapkričio 25 ir 26 dienomis.
Sunkiausias vaidmuo
Vakar per spaudos konferenciją Fausto vaidmens atlikėjas aktorius Vladas Bagdonas prisipažino, kad tai sunkiausias jo vaidmuo. „Su Nekrošiumi visad malonu dirbti, jis ieško naujų kelių, sprendimų, nemėgsta pasikartojimų, – sakė aktorius. – Kai mane italai pakvietė vaidinti filme „Karas ir taika”, atsakiau, jog negaliu, repetuoju pas Nekrošių „Faustą”. „Suprantam… labai daug teksto”, – atsakė italai. Teksto iš tiesų daug, ir jis sunkus, net prieštaraujantis vaidybos taisyklėms. Aš ne kartą mintyse sutikau su Josifu Brodskiu, kuris viename savo eilėraštyje į šuns dienas išdėjo ir Goethe, ir „Faustą”, ir vokiečių poeziją. Bet vis grįždavau ieškoti Fausto savyje”.
Vengia madingumo
Režisierius sakė: „Spektaklis kol kas dar kampuotas, grubus. Kaip ir visi mano spektakliai – iš pradžių tarsi neįtvirtintas, bet man taip patinka. Tai nelengvas spektaklis, kaip ir kiti mano spektakliai. Gal žiūrovui tai mažiau patinka. Dabar yra kitokio teatro poreikis, tačiau mes stengiamės nepapulti į madingų spektaklių, kuriems lankomumas garantuotas, kontekstą”. Bagdonas pridūrė, kad madingos tendencijos yra ne kas kita kaip visuotinis sukomercialėjimas. Nekrošiaus spektakliams tai svetima.
Nekrošiaus spektaklius retai matome Lietuvoje. Taip yra iš dalies dėl to, kad „Meno fortas” neturi savo pastato, kur galėtų pakviesti žiūrovus, ir dėl to, kad yra įsipareigojęs savo koprodiuseriams parodyti spektaklius jų scenose.
Laukiami užsienyje
Pernai lapkritį pradėtos „Fausto” repeticijos iš pradžių vyko Vilniuje, „Meno forte”, paskui Belgijoje, Liežo teatre. Belgai tapo spektaklio koprodiuseriais. Spektaklio eskizą parodžius Sankt Peterburge, teatro festivalyje „Baltijskij dom”, kur buvo apdovanotas žiniasklaidos prizu, koprodiuseriumi tapo ir šis Sankt Peterburgo teatras. Sank Peterburgo spaudoje po šio eskizo pasirodė tokie būsimo spektaklio vertinimai: „Nekrošius pasiekė teatro meno aukštumas: iš pradžių jis pavertė teatrine materija „Giesmių giesmės” biblinę poeziją, dabar – didžiąją Goethe knygą apie Faustą. Tą pačią knygą, kurioje garsusis daktaras, pažinęs visų mokslų paslaptis, sustoja ties pačios svarbiausios būties mįslės riba ir, neradęs atsakymo, apimtas liūdesio pakimba virš bedugnės. Ir nors Goethe tragedijos raizgalynei išnarplioti Nekrošiui prireikė keturių valandų sceninio veiksmo, atrodo, kad sudėtingą filosofinę materiją jis įveikė neįtikimai lengvai. Atrodo, tarsi Nekrošius statytų ne Goethe poemą, o patį jos orą, jos mirtinas bedugnes”.
Užkulisiai
Paklausus, kuris „Fausto” vertimas buvo pasirinktas spektakliui, režisierius pasakojo: „Iš pradžių naudojau Antano A.Jonyno, jis meniškesnis. Paskui perėjau prie Švedo. Jo vertimas šiurkštesnis, materialesnis, vien todėl jį pasirinkom scenai”. (Pirmąją dalį išvertė Leonas Švedas, antrąją baigė jo brolis Jurgis. Tai antras „Fausto” vertimas po Alekso Churgino – aut.pastaba).
Spektaklio koprodiuseriais tapo ir tarptautinė kultūros prodiuserių kompanija Aldo Miguel Grompone (Italija), Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Prasidėjęs naujas bendradarbiavimo su šiuo teatru etapas teikia vilčių, kad Nekrošiaus spektaklius dažniau išvysime Lietuvoje.