Mokyklų valgyklos pašiurpino maisto inspektorius

Marijampolės apskrities moksleiviams maitinti perkami antrarūšiai maisto produktai, o patiekalams gaminti naudojamas genetiškai modifikuotų sojų aliejus

Ką tik pradėjusias veikti mokyklų valgyklas tikrinę Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai aptiko begalę pažeidimų.

Netvarka panaši

Visose penkiose apskrities savivaldybėse moksleivių maitinimas organizuotas labai skirtingai. Vienur tuo rūpinasi mokyklų vadovai ir savivaldybių švietimo skyriai, kitur ši funkcija patikėta privačioms bendrovėms. Didžiausia iš jų – viešoji įstaiga „Kretingos maistas”, tiekianti maistą Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos savivaldybių moksleiviams.

Nors maisto gamintojai skirtingi, netvarka, higienos ir technologiniai pažeidimai gaminant maisto produktus – labai panašūs. Daugelyje apskrities mokyklų valgyklų, nesvarbu, ar jose maistas ruošiamas, ar tik dalijamas, nesirūpinama, kad vaikai prieš pietaudami nusiplautų rankas. Arba trūksta plautuvių, arba nėra karšto vandens, muilo, rankų džiovintuvų. Kai kur tebesinaudojama plastikiniais indais, trūksta padėklų, lėkščių ir stalo įrankių, ypač peilių. Specialių įrankių maisto produktams imti stokoja ir virėjos, tad šios karštus patiekalus iš termosų traukia šakute ir pirštais.

Valgo atvėsusius patiekalus

Kaip pažymi maisto inspektoriai, kol kas ne visiems moksleiviams maistas patiekiamas tokio karštumo, koks turi būti. Ankstesniais metais ataušusiais valgiais buvo maitinami kai kurių Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos mokyklų mokiniai, kuriais rūpinasi „Kretingos maistas”. Šiemet panašūs pažeidimai nustatyti kai kuriose Marijampolės savivaldybės kaimo mokyklose. Į jas maistą tiekia bendrovė „Marijampolės maistas”. Kaip bazinę valgyklą ji yra pasirinkusi mieste esančią „Šaltinio” vidurinės mokyklos valgyklą, iš jos maisto produktai išvežiojami į Gudelių, Balsupių ir kitas nedideles kaimo mokyklas. „Suprantame, kad sunku karštus valgius nuvežti keletą dešimčių kilometrų, bet vis vien vaikai turi gauti šiltą maistą”, – sakė Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto inspektorė Vilija Uždavinienė. Kaip pažymi jos kolegė iš Vilkaviškio rajono Ramutė Bičiūnienė, per mažai dėmesio maistui išvežioti į mokyklas skiria ir šiame rajone pagal sutartį su „Kretingos maistu” tai daranti bendrovė „Žemaitijos lokys”. Mat vienoje šio rajono mokykloje inspektoriai lankėsi kaip tik tuo metu, kai į jos kiemą įsuko maisto produktus atvežęs krovininis automobilis. Tikrintojai nustebo pamatę, kad dėžutės su maisto produktais sustatytos nešvariame kėbule ant seniai neplauto pagrindo. Švariais inspektorės negalėjo pavadinti ir maistą vežiojančio vairuotojo drabužių. Apie tai, kad prieš pradedant vežioti maisto produktus jam buvo būtina pasitikrinti sveikatą ir visuomet turėti asmens medicininę knygelę, vairuotojas tikino net negirdėjęs.

Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų valgyklas kontroliuojančio Česlovo Pečkio, kai kurių šios savivaldybės kaimo mokyklų moksleiviai yra priversti pietus valgyti apie 10 val., nes tik tokiu laiku į mokyklas atvežamas karštas maistas. „Dėl to, kad maistas patiekiamas nesulaukus pietų meto, jau ne kartą sakiau, kad atkreiptų dėmesį ir maistą ruošiančios bendrovės, ir mokyklų vadovai, bet kol kas į mano pastabas neatsižvelgta. Tačiau ilgai su tuo nesitaikstysime”, – sakė Pečkys.

Antrarūšiai produktai

Ir Pečkys, ir Bičiūnienė pažymėjo, kad „Kretingos maisto” sudarytuose moksleivių maitinimo valgiaraščiuose dažniausiai vyrauja tie patys patiekalai. Racione dažniausiai būna pačios pigiausios antrarūšės dešrelės, ryžiai, kopūstai ir burokėliai. „Iš Padovinio pagrindinės mokyklos parsivežėme Lenkijoje gamintų dešrelių pakuotės etiketę. Mėginsime aiškintis jų sudėtį, nors ir taip akivaizdu, kad šio produkto maistinė vertė – abejotina”, – kolegoms pritarė ir Uždavinienė.

Vilkaviškio rajono Gražiškių vidurinės mokyklos valgykloje apsilankę maisto inspektoriai aptiko dešrelių, kurių kilogramo kaina be PVM tebuvo puspenkto lito. Dešrelėse, be neaiškaus kiekio paukštienos, dar buvo bulvių dribsnių, sojų, odelių emulsijos, riebalinės emulsijos. Tos pačios mokyklos valgykloje tikrintojai rado ir ką tik atvežtų fasuotų kiaulienos nuopjovų, kurios kažkodėl dokumentuose buvo pavadintos kotletine mėsa (faršu).

Beje, inspektoriai nustatė, kad beveik visose maistą gaminančiose mokyklų valgyklose maisto gamybos procese naudojamas genetiškai modifikuotų sojų aliejus. Tačiau apie tai neužsimenama nei produktų receptūrose, nei valgiaraščiuose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.