Naujas Panevėžio „VikingMalt” vyriausiasis treneris Andrejus Perovas prieš pat sezoną atėjo iš moterų „Eastcon AG/Vilniaus kolegijos” ekipos ir kol kas mėgina suderinti darbą abiejuose klubuose
2006-2007 metų Lietuvos vyrų rankinio čempionatą 4 pergalėmis pradėjo tik du klubai – čempiono titulą ginantis Panevėžio „VikingMalt” ir praeitą sezoną ketvirtojoje vietoje likęs legendinis Kauno „Granitas/Karys”. Naujas panevėžiečių vyriausiasis treneris Andrejus Perovas, einantis ir moterų „Eastcon AG/Vilniaus kolegijos” bei moterų rinktinės stratego pareigas, tikisi, kad „VikingMalt” rankininkams pavyks apginti šalies čempionų titulą.
Trūksta gerų atsarginių
– Treneri, kaip atėjote į Panevėžio komandą?
– Prieš porą savaičių, bet dar negaliu sakyti, kad atėjau, nes kol kas komandą treniruoju tik laikinai. Prieš sezoną net neturėjau minčių keltis į Panevėžį. Tiesiog buvęs treneris Gintaras Savukynas gavo pasiūlymą iš Islandijos, per 2-3 dienas jam reikėjo priimti sprendimą. Nebuvo sunku apsispręsti, nes Islandijoje jau du kartus dirbo. Tai įvyko prieš pat sezoną. Aš dvejojau, ar sutikti vykti į Panevėžį, nes turiu savo moterų komandą, jos nepalikau ir nežadu palikti. Dar ją treniruoju, rugsėjo mėnesį bandžiau suderinti abu darbus, ir man tai neblogai pavyko.
– Kaip „VikingMalt” rankininkai pasirengę naujam čempionatui?
– Komandos rengti man neteko, tą darė buvęs treneris. Mūsų komandos galimybės, manau, tokios pat kaip praėjusiais metais – čempionate yra 4 apylygės komandos, galinčios pretenduoti į čempionų titulą. Nugalėtoją lems ta, kuri išsaugos daugiausia jėgų iki čempionato pabaigos. Atkrintamosios varžybos bus tik gegužės mėnesį.
– Koks tikslą Panevėžio ekipai iškėlė klubo vadovai, rėmėjai?
– Reikia apginti čempionų vardą. Būtų keista, iškovojus „auksą”, norėti užimti antrąją ar trečiąją vietą. Norisi apginti čempionų titulą, nors vasarą ir praradome keturis gerus žaidėjus.
– Ar tai reiškia, kad Panevėžio komanda susilpnėjo?
– Išvykę rankininkai nebuvo pagrindiniai, susilpnėjo mūsų atsarginių žaidėjų suoliukas. Čempionatas labai ilgas, reikės sužaisti 36 reguliariojo sezono rungtynes, o pagrindiniai rankininkai yra beveik nepakeičiami. Visos šio sezono rungtynės bus įtemptos, todėl pagrindiniams žaidėjams teks didelis krūvis. Labai bijau, kad kas nors gaus traumą, o taip greičiausiai ir atsitiks, nes sunku visą čempionatą daug žaisti. Tai mane labai baugina.
– Kaip vertinate kitų šį sezoną vyrų čempionate dalyvaujančių komandų pajėgumą?
– Visos komandos yra panašaus pajėgumo. Klaipėdos „Dragūno” komanda jauna, bet jos nariai jau nemažai metų žaidžia kartu. Jie yra 19-21 metų, o tokio amžiaus rankininkai jau gali sudaryti rimtą konkurenciją visoms komandoms. Šiaulių „Universiteto” komanda taip pat gali nustebinti. Neblogai sukomplektuota Varėnos „Ūla”, ją vos įveikėme 5 įvarčių skirtumu. Be to, „Ūla” tuomet neturėjo keleto pajėgių rankininkų, tad visiems reikės skaitytis su šia ekipa. Šios trys ekipos gali „įkąsti” Kauno „Granitui/Kariui”, „Lūšiai”, „Vilniui” ir mūsų komandai. Tačiau pirmąsias vietas turėtų išsidalyti mano ką tik išvardytas ketvertas.
– Tad čempionų titulą išsaugoti bus sunku.
– Be abejo, komandai ir pernai nepavyko išvengti pralaimėjimų. Visada yra daug norinčiųjų „įkąsti” čempionams, su nugalėtojais visi žaidžia dvigubai labiau susikaupę. Be to, visi varžovai žino, kokia mūsų padėtis. Komandoje yra tik du profesionalūs rankininkai. Visi kiti turi darbus ar mokosi, todėl jiems nelengva suderinti sportą ir darbą.
Priversti žaisti svetur
– Ateinantį savaitgalį žaisite dvejas Europos rankinio federacijos taurės turnyro rungtynes Bosnijoje ir Hercegovinoje su vietos „Izvidac” komanda. Ko tikitės iš šių mačų?
– Tikimės sužaisti garbingai, nes vien sprendimas žaisti abejas varžybas svetur yra didelis pranašumas varžovams. Tikrai bus sunku.
– Ar turite informacijos apie būsimus varžovus?
– Šiek tiek žinome apie juos. Susisiekėme su buvusiais jų varžovais iš Moldovos sostinės. Kiek teko girdėti iš Kišiniovo ekipos trenerio, bosniai turi patyrusį vartininką, kuris atstoja pusę komandos. Jie turi galinčių bėgti žaidėjų ir tokių, kurie gali gerai mesti. Tiek gerų rankininkų mes neturime. Sunku pasakyti, ar įveiksime šį etapą, savo varžovų nemačiau. Turėsime problemų ir dėl savų rankininkų, nes du pagrindinės ekipos žaidėjai negalės vykti į kelionę – jų neišleidžia iš darbo. Galima sakyti, vyks tik pusė komandos, todėl ko nors tikėtis labai sudėtinga.
– Šį sezoną visos Lietuvos ekipos Europos taurių turnyrų rungtynes žaidžia tik varžovų aikštėse. Taip patys save pasmerkiame.
– Tokią sistemą EHF žada uždrausti. O taip darome dėl finansinių sumetimų. Futbolas už kiekvieną turą Europos taurių turnyruose gauna nemažus pinigus, o mes nieko negauname, svečių komandos ir teisėjų priėmimas klubui nemažai kainuoja. Be to, už kiekvieną turą reikia mokėti EHF. Susidaro 15-20 tūkst. litų suma. Jeigu norime žaisti namie ir išvykoje, reikia turėti apie 40 tūkst. litų. Jei žaidžiame 3 turus, susidaro suma, kuri siekia pusę mūsų klubo metų biudžeto. Už tuos pinigus galima išlaikyti rankininkus visus metus. EHF taurės varžybos mums yra labai brangus malonumas. Nepriimdami varžovų namie išvengiame išlaidų, o varžovai mums kompensuoja kelionės išlaidas. Beveik dykai žaidžiame dvejas rungtynes, kurios mums duoda naudingos tarptautinių varžybų patirties.
Mes irgi norime savo žiūrovams parodyti aukšto lygio varžybas, bet negalime to padaryti dėl finansinių reikalų. Kol jie nebus sutvarkyti, tol ir vargsime. Be to, atsižvelgiame ir į burtus. Jei jie suveda su stipria komanda, stengiamės išvengti papildomų išlaidų, o jei su panašaus pajėgumo varžovu, aukojame pinigus ir stengiamės patekti į kitą etapą, nes tai didina klubo prestižą. Ant svarstyklių dedame savo prestižą ir milžiniškus pinigus.
Su moterimis – sunkiau
– Ar įdomu treniruoti vyrus?
– Man įdomu su vyrais, nes didesnės galimybės. Su vyrais teko dirbti Islandijoje ir Kinijoje. Su moterimis viskas yra šiek tiek sunkiau, nes jų psichologija kitokia, sudėtingiau išmokyti jas gerai žaisti. Vyrai tiesesni ir paprastesni. Dėl jų mažiau problemų, o tarp silpnosios lyties atstovių būna pavydo, vaidybos, žaidėjų susiskirstymo grupelėmis. Moterų rankinyje – daugiau teatro. Su vyrais paprasčiau: pasakyta – padaryta. Nėra jokių klausimų. Moteris reikia paglostyti, pabarti, įsivelti į jų virtuvę, nes kitaip su jomis labai nelengva dirbti. Jos jautriai į viską reaguoja. Vieną pabarei, kitą pagyrei arba ne visas pagyrei, tai ir prasideda… Tačiau su jomis labai linksma.