Lietuvoje trūksta profesionalių narų

Vienintelė Lietuvoje ir Baltijos šalyse narų profesionalų – giluminininkų rengimo mokykla, esanti Klaipėdoje, mini 10 metų sukaktį.

Iki 1994 m. gelbėjimo funkcijas vykdė Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas. Tais metais Lietuvos Vyriausybės nutarimu gelbėjimo funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

1994-1996 m. Klaipėdos, Kauno, Panevėžio, Gargždų ir kitų miestų gaisrinėms narai buvo ruošiami Klaipėdoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione. O Visagino, Utenos, Alytaus ir kitų miestų gaisrinių narus ruošė privatūs instruktoriai.

Dėl minėtų priežasčių narų paruošimo lygis gana ženkliai skyrėsi, tai darydavo įtaką gelbėjimo darbų saugai. Tad, siekiant narus rengti pagal vienodus standartus bei suteikti oficialius kvalifikacinius pažymėjimus, 1996 metais spalio 1 dieną vidaus reikalų ministro įsakymu Klaipėdos sporto komplekso bazėje įkurtas Narų rengimo skyrius. Vėliau jis perduotas Klaipėdos aukštesniajai policijos mokyklai (dabar Klaipėdos policijos mokykla).

Nuo 2000 metų Narų rengimo skyrius priskirtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklai. Tai padaryta todėl, kad 90 proc. narų buvo ruošiama gelbėjimo darbams, kuriuos atlieka gaisrininkai.

Paruošta 280 narų

Būsimieji narai mokomi penkias savaites ir privalo po vandeniu išbūti bent 10 valandų. Po mokymų jie gauna Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą 3 klasės naro kvalifikacinį pažymėjimą.

Vienoje grupėje rengiama daugiausiai 12 žmonių, tačiau paprastai vienas žmogus dėl sveikatos problemų atkrinta. Skyriuje yra du instruktoriai – dėstytojai, gydytoja-fiziologė, įrangos meistras.

Narai rengiami pagal 4 programas: 3 klasės naro, narų darbų vadovų, nėrimo vadovo, plaukiko gelbėtojo (paplūdimiams ir baseinams). Taip pat vykdomos kasmetinės narų atestacijos darbų saugos ir sveikatos klausimais.

Per dešimtmetį paruošta 280 narų, iš jų 66 narai – darbų vadovai, 130 – nėrimo vadovai, atestuoti 1214 narų. Šiuo metu Lietuvoje dvylikoje gaisrinių ir kitų organizacijų dirba iš viso 148 narai profesionalai, tačiau maždaug 50 jų dar trūksta.

Bendradarbiauja su uostininkais

Narų rengimo skyrius, be Lietuvos gaisrinių, bendradarbiauja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija, UAB „Garant“, „Narų servisu“, VĮ Ignalinos atomine elektrine ir kitomis bendrovėmis.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyriaus viršininko Stanislovo Rapalio, žiniasklaidoje nardymas pateikiamas kaip labai romantiškas užsiėmimas. Tačiau iš tikrųjų narų profesionalų darbe romantikos nėra. Uosto akvatorijoje, ežeruose vanduo yra neskaidrus, dažnai dirbama dumble, per žiemos šalčius. Jau skaičiuojama daugiau 30 narų specifinių ligų.

S. Rapalis pasakojo, kad pastaraisiais metais mažesniųjų Lietuvos miestų gaisrinėms sunku atrinkti žmones mokyti nardyti dėl prastos sveikatos. Neretai gaisrininkais jie gali dirbti, bet narais – ne.

Valstybė nevertina

Lietuvoje narų profesija valstybiniu požiūriu nėra vertinama. Sovietmečiu jie į pensiją išeidavo būdami 50 metų. Nepriklausomoje Lietuvoje narų giluminininkų pensinis amžius neberibojamas, neatsižvelgiant į tai, kad jie patiria didžiulius krūvius (vien tik kursų metu žmonės praranda nuo 3 iki 4 kilogramų svorio).

Šiemet rugpjūtį nuskendo vienos Klaipėdos įmonės naras, dirbęs po vandeniu Latvijoje. Jis buvo 58 metų amžiaus, mirties priežastis – infarktas.

Pasak S. Rapalio, žiniasklaidoje pasigirsta nuomonių, jog ugniagesių gelbėtojų narai prastai atlieka savo darbą. Tačiau tam yra objektyvių priežasčių. Pagal narų veiklos teisines nuostatas, jie gali nerti tik iki 12 m gylio, o norint nerti giliau, reikalingos barokameros, padedančios organizmui atsigauti po ekstremalių situacijų.

Barokamera kainuoja apie 800 tūkst. litų. Tokias kameras turi tik uostininkai ir Narų rengimo skyrius. Tad toliau esančiuose miestuose nerizikuojama gelbėtojų sveikata.

Privačiai dirbančių narų mėnesio atlyginimas – 3-4 tūkst. litų (priklausomai nuo nardymo valandų skaičiaus). Parengimo kursai kainuoja 3000 Lt.

Ugniagesiams gelbėtojams, kaip sakė Narų rengimo skyriaus viršininkas, už buvimą naru mokamas nedidelis, maždaug 100 litų algos priedas. Todėl ir susiklosto tokios situacijos, kai ugniagesių vadai atsiunčia tris kartus skendusius žmones, sergančius batofobija – vandens gylio baime.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.