Ligonių mityba: blogiau nei kalėjime

Kiek valstybei kainuoja pamaitinti vieną ligonį, prikaustytą prie ligoninės lovos? Šia paslaptimi nenoriai dalijosi didžiausių – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vadovai.

Gal todėl, kad turėjo ką slėpti. LŽ išsiaiškino, kad mūsų valstybėje geriausiai maitinami įkalinti asmenys. Ligoniams – kas lieka suteikus kitas paslaugas.

Ligonių maitinimo problemas pagvildenti paskatino vienos pacientės, neseniai gulėjusios Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, komentaras. Ji pasiskundė, kad maistas buvo neskanus, vos šiltas, jo stigo. Per dešimt dienų gal tik porą kartų gavo daržovių, o visas dienos racionas baigdavosi 17 valandą dubenėliu pieniškos sriubos. Mūsų pašnekovei nepatiko ir maisto pateikimas – padėklų sistema. Kiekvienam pacientui įteikiamas uždengtas padėklas, po dangčiu – sriuba, karštasis patiekalas ir košė. Dar nedidelė stiklinaitė su kompotu. Jei ligonis valgo palatoje, padėklo nėra kur pasidėti, be to, jis didelis ir nelengvas.

Moteris sakė, kad nesėkmingai mėgino sužinoti, kodėl taip prastai organizuota mityba klinikose. Atsakymų paieškoti nusprendėme ir Santariškių klinikose, ir kitose ligoninėse.

Stebuklas neįvyko

Prieš kelerius metus, kai Santariškių klinikoms pradėjo vadovauti Aleksandras Laucevičius, bendrovės „P.Dussmann UAB” vadovas Vytautas Baršys pasiūlė teikti fiksuoto maitinimo paslaugas. Įvyko viešas konkursas ir „Dussmann” įžengė į didžiausias klinikas. Savo paslaugas ši firma buvo siūliusi ir ankstesniam klinikų vadovui, tačiau Antanas Vinkus atsisakė. Gera administratoriaus patirtis vertė į tokią naujovę žiūrėti atsargiai. Juolab tada „Dussmann” firma veržėsi į rinką beveik be konkurentų. Jos veiklos pradžia Santariškėse – šiuolaikinės virtuvės įrengimas, įdiegiant Vokietijos patirtį. Iš tiesų klinikų virtuvė tviska naujais įrenginiais. Ligoniai maitinami iš termopadėklų, kiekvienas gauna individualų padėklą. Regis, išspręsta didžiulė problema – klinikų vadovai nusimetė naštą dėl ligonių maitinimo. Tokia iliuzija tvyrojo gana ilgai, kol pacientai nepradėjo skųstis prastu maistu. O jis prastėjo todėl, kad klinikų vadovai, įsigiję paslaugą, nusimetė ir atsakomybę kontroliuoti, kaip paslaugos teikėjas vykdo sutarties sąlygas, kaip laikosi higienos normų, maisto saugos ir kokybės reikalavimų. Po keleto patikrinimų paaiškėjo, kad sutartys naudingiausios paslaugos teikėjams. Pasirodo, įdiegti fiksuotą maitinimą reikėjo įstatymo. O kol kas galioja tik ligoninių vadovų patvirtinti dietikos reikalavimai.

Įstatymai nespėja su gyvenimu

Kokie motyvai lėmė pakeisti maitinimo sistemą Santariškėse? Ekonominiai, juolab firma pasiūlė rekonstruoti virtuvę, investuoti milijonus. Tačiau ligoninės, kurios atsisakė „Dussmann” bei kitų firmų pasiūlymo, motyvavo priešingai. Jų paskaičiavimu, nauja sistema gerokai brangesnė.

Maitinimo problemą aptarėme su Santariškių klinikų gydytoja dietologe Edita Gaveliene. „Maisto gamyba naujomis sąlygomis turi būti griežtai reglamentuota. Dabar vadovaujamės senomis normomis, patvirtintomis dar 1998 metais. Nėra įstatymo, kuriuo remiantis galėtume būti reiklūs paslaugų teikėjams”, – atskleidė problemos esmę gydytoja, beje, vienintelė dietologė didžiulėse klinikose. Jos manymu, tokie specialistai turėtų dirbti kiekviename skyriuje. Gavelienė įsitikinusi, kad senoji maitinimo sistema, kai maistas į skyrius buvo pristatomas kibirėliuose ir katiluose, atgyveno. Ateitis – padėklų sistema. „Kas bus ant jų padėta – čia problema, – aiškino gydytoja. – Matome fiksuoto maitinimo privalumus ir trūkumus. Sistemą keitėme, kad būtų geriau pacientui. Didelis pliusas yra tai, kad pacientui taikoma individuali dieta. Juk maistas – irgi gydymo dalis, o dažnas pacientas būna nepatenkintas jam taikoma dieta”.

Pati gydytoja dirbo Širdies chirurgijos centre, kuris pirmasis pritaikė padėklų sistemą. Privačioje įstaigoje kiekvienam pacientui gaminamas individualus maistas. Žinoma, ten pacientų nedaug ir jie patys už viską sumoka. Tikrai neįmanoma tokių sąlygų suteikti klinikose, kur kasdien tenka maitinti 800 pacientų.

Kur reiklumas – ten kokybė

Santariškių klinikų virtuvėje gaminamas maistas Vaikų ligoninei, Onkologijos institutui. Vaikų ligoninės pacientus „Dussmann” maitina geriau. Mat ligoninės vadovai griežtai kontroliuoja mitybą. Onkologijos instituto vyriausioji slaugytoja Aldona Grėbliūnienė irgi nepeikė paslaugos teikėjų. Ji tvirtino, kad maitinimas kontroliuojamas kasdien ir visi trūkumai nedelsiant šalinami.

Tad vis dėlto, kas atsakingas Santariškių klinikose už ligonių maitinimą? „Už maitinimo organizavimą skyriuje ir pacientų maitinimą ligoninėje pagal medicinines normas ir pagal slaugytojos pareigybines instrukcijas yra atsakinga slaugytoja. Todėl dalijant maistą ji privalo dalyvauti kartu su savo padėjėja”, – aiškino klinikų direktorė slaugai Regina Nalivaikienė.

Anksčiau maistą dalydavo maisto išdavėja. Direktorė slaugai tikino, kad slaugytojų padėjėjų nėra tiek, kiek norėtų turėti. „Ligoninės administracija suinteresuota, kad gerėtų paslaugos kokybė. Kiekvieną mėnesį per bendrus susirinkimus su „Dussmann” administracija analizuojame pastabas, pareiškiame pageidavimų”, – sakė Nalivaikienė, pridurdama, kad paslaugos kokybė gerėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Kuo nepatenkinti ligoniai

Visuomenės sveikatos centras pavasarį apklausė pacientus Santariškių klinikose, Vilniaus miesto universitetinėje greitosios pagalbos ir keliose apskrities ligoninėse. Tikrintojai klausė, kuo pacientai nepatenkinti. Atsakymai buvo tokie: trūksta maisto, per mažos porcijos, maistas per šaltas, indai turi specifinį kvapą, stinga gėrimų. Santariškių klinikose net 20 proc. apklaustųjų teigė, kad maisto nepakanka. Pasak Visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Astos Razmienės, buvo patikrinta, ar laikomasi maitinimo normų. Pagal jas vienam žmogui turi būti skirta nuo 2200 iki 2400 kalorijų. Santariškėse šios normos nesilaikoma: čia aptikta tik nuo 1721 iki 2162 kalorijų. Iki normos gerokai trūko. Laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad maisto įdedama 8,5 proc. mažiau nei priklauso. Tai – skandalingi pažeidimai. „Padarėme išvadą, kad tose virtuvėse, kurias rekonstravo „Dussmann” ar „Smulkus urmas” viskas blizga, tviska, o pacientai mityba nepatenkinti. Ten, kur gaminama senuoju būdu, rezultatai geresni – tiekiamas šiltas ir skanus maistas. Nurodėme griežčiau kontroliuoti maisto gamybą. Juk negalima atsikračius maisto gamybos funkcijos atsikratyti atsakomybės. Kontrolė turi išlikti”, – komentavo specialistė Razmienė.

Paslaugos teikėjai teisinasi

„P.Dussmann UAB” generalinis direktorius Vytautas Baršys teisinosi, kad nelengva užkariauti rinką, firma kritikuojama nepelnytai. Čia pat pridūrė, kad jie siūlo ne tik paslaugą, bet ir daug investuoja rekonstruodani senas virtuves. „Milijonai atsiperka negreit – juk negalime kelti kainų, – sakė direktorius.

LŽ rinkos ekspertų pasiteiravo, per kiek laiko gali atsipirkti tokios investicijos. Išgirdome atsakymą: „Per 1,5-2 metus!”

Direktorius Baršys sakė, kad į kritiką reaguojama. Santariškėse maistas tiekiamas jau ant naujų padėklų, arbata ar kiti gėrimai pristatomi termosais, pakeisti indai, atsižvelgta į pastabas dėl maisto įvairovės ir kokybės.

Atsisakė, nes nenaudinga

Vilniaus miesto universitetinė ligoninė (Antakalnio) buvo trumpą laiką sudariusi sutartį su „Dussmann” firma. Iškart pasipylė ir pacientų, ir medikų skundų dėl maisto kokybės ir trūkumo. Tad po virtuvės remonto ligoninės vadovas Rimantas Keblas nutraukė derybas su firma. Neįsileido paslaugos teikėjų ir Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis. Kodėl?

„Neapsimoka. Paslaugos teikėjai gamintų maistą už dvigubai didesnę kainą. Kita atsisakymo priežastis – prarastume kontrolę. Atidavę maitinimo paslaugą, negalėtume kontroliuoti gamintojų, o atsakomybė vis tiek tektų mums”, – atsakė Janušonis.

Kiek kainuoja pamaitinti vieną ligonį per parą? „Sudėjus visas išlaidas – maisto produktų, darbo jėgos, šildymo, elektros, amortizacijos – daugiausia skiriame 8 litus lovadieniui”, – sakė vyr. gydytojas.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius taip pat nesusiviliojo „Dussmann” pasiūlymais. Pirmiausia dėl to, kad ligoninė specifinė, pacientai čia praleidžia mažiausiai mėnesį. Tad mitybai čia teikiama didelė svarba. Direktorius suabejojo paslaugos kokybe. Paskaičiavo ir suprato, kad perdavus gamybą firmai, išlaidos maistui išaugtų du ar net tris kartus. „Kol nereikia rekonstruoti virtuvės įrenginių, maistą gaminamės patys. Dabar vieno lovadienio savikaina – 4,5 lito”, – sakė direktorius. Visuomenės sveikatos centro specialistų vertinimu, šioje ligoninėje pacientai maitinami ypač gerai – įvairiai ir gardžiai.

Įmintos mįslės

Valstybinės ligonių kasos strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja kainodarai Laima Vaičiulienė LŽ sakė: „Ministras Vinkus buvo pasirašęs įsakymą, kuriuo reglamentuota, kiek vienam lovadieniui skiriama lėšų medikamentams, kiek maitinimui. Po kelerių metų šios normos nustojo galioti, o naujos nebuvo patvirtintos. Tad atsakyti į jūsų klausimą, kiek dabar skiriama maitinimui, gana sunku. Didesnės gydymo įstaigos pradėjo samdyti firmas, teikiančias maistą padėklais. Joms taip geriau. Santariškėse vieną pacientą pamaitinti kainuoja 10,5 lito, o, pavyzdžiui, Psichiatrijos centre maitinimo savikaina – 4,5 lito. Įstaigos, kurios samdo firmas, nuolat girdi priekaištų, kad maitina neskaniai. Vieno ligonio mitybai per dieną gydymo įstaigos skiria nuo 3 iki 11 ir daugiau litų. Bet teisiškai tai nėra reglamentuota”.

Ar ne pernelyg lengvai žarstomi valstybės pinigai ten, kur einama lengviausiu keliu – nupirkus brangią paslaugą ir atsikračius atsakomybės. Kaip pastebėjo vienas mūsų pašnekovų, „rubikonai” visur veržiasi, tik vienur jie priimami į glėbį, kitur jų neįsileidžiama net pro vartus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.