Jei moksleiviai kaip iki šiol į mokyklą turės tempti didesnes už save kuprines, sėdės jų ūgiui nepritaikytuose suoluose ar prastai apšviestose klasėse – jau po keleto metų sveikas vaikas bus retenybė.
Tokias išvadas perša negailestinga statistika, paremta profilaktinių tikrinimų rezultatais. Susirūpinę ir šias apžiūras atliekantys medikai, ir visuomenės sveikatos specialistai.
Duetas
Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos pavaduotojos pediatrijai Lilijos Girčienės pastebėjimu, profilaktiniai moksleivių sveikatos patikrinimai rodo, jog kasmet daugėja vaikų, kuriems iškrypęs stuburas ir sutrikęs regėjimas. „Tai duetas. Kam kreivas stuburas – tam ir regėjimas prastas. Kitaip nebūna”, – sakė ji.
Ši tendencija, mano gydytoja, neišnyks tol, kol moksleiviai bus priversti tempti sunkias kuprines, kol sėdės per mažuose suoluose, kol mokysis prastai apšviestose klasėse.
Daugiau nustatoma ir širdies ūžesių, mitralinių vožtuvų prolapsusų. Mergaitės skundžiasi padidėjusiu jautrumu, blogu miegu. Ne paskutinę vietą tarp moksleiviams būdingų ligų užima bronchų astma, alerginė sloga.
Prastėja regėjimas
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėja Brigita Bertašiūtė pažymi, jog vaikai jautriausiai reaguoja į įvairius pokyčius, daugėja rizikos veiksnių, turinčių neigiamos įtakos jų sveikatai. Todėl esą labai svarbu analizuoti informaciją tiek apie vaikų sveikatą, tiek apie jų aplinką. Tik žinant problemas, galima ieškoti priemonių ir būdų jas įveikti.
Klaipėdos VSC stebėjimų duomenys rodo, kad 2005 metais Klaipėdos apskrityje regos sutrikimai nustatyti 233 moksleiviams (mieste – 316) iš 1000-o patikrintų vaikų, t.y. kas penktam vaikui buvo diagnozuotas vienoks ar kitoks regos sutrikimas. Nerimą kelia tai, kad regos sutrikimai vis dažniau diagnozuojami pirmų klasių vaikams. 2005 metais iš 1000-o patikrintų apskrities pirmaklasių regos sutrikimai nustatyti 238-iems (mieste – 372).
Mokymosi procese vaikų regėjimas dar suprastėja, todėl, prognozuoja specialistė, ateityje šių sutrikimų skaičius išaugs.
Nuolatiniam regėjimo blogėjimui įtaką daro nepakankamas patalpų apšvietimas, susidėvėjusios rašymo lentos, per didelis mokymosi krūvis. Be to, įtakos turi ir rašymas, skaitymas, piešimas ar kitas darbas sėdint prie ūgiui nepritaikyto stalo arba skaitymas atsigulus, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas, darbas ar žaidimas kompiuteriu.
Plinta skoliozė
Skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną), informavo VSC specialistės, dažniausiai išsivysto esant silpniems nugaros raumenims ir veikiant nepalankiems aplinkos faktoriams: nuolat nešiojant kuprinę ta pačia ranka arba ant vieno peties, sėdint persikreipus, kai stalas ar kėdė nepritaikyti vaiko ūgiui, esant mažam fiziniam aktyvumui. Įgimta skoliozė pasitaiko retai – apie 6 proc. visų atvejų.
2005 metais Klaipėdos apskrities moksleivių sergamumas skolioze buvo 96 atvejai (mieste – 153) 1000-iui patikrintų moksleivių.
Tikrina
Kiekvienais mokslo metais žiemos sezono laikotarpiu Klaipėdos VSC specialistai vaikų ugdymo įstaigose atlieka dirbtinio apšvietimo matavimus. 2005 m. duomenimis iš atliktų 766 matavimų 19,7 proc. neatitiko higienos normos reikalavimų.
Pagrindinės nepakankamo dirbtinio apšvietimo priežastys – susidėvėjusi elektros instaliacija; dėl pasenusių šviestuvų konstrukcijos naudojamos mažo galingumo lempos; trūksta papildomų apšvietimo taškų prie lentų; kai kuriose mokyklose reikalinga elektros tinklų rekonstrukcija.
Nors paskutiniais metais šiek tiek pagerėjo mokyklų aprūpinimas mokykliniais baldais, tačiau kol kas kai kuriose mokyklose bei gimnazijose dėl lėšų trūkumo trūksta vaikų ūgį atitinkančių suolų.
Įtakos moksleivių sveikatos blogėjimui turi ir tai, jog prie mokyklų nėra tinkamai įrengtų sporto aikštynų (futbolo, tinklinio, krepšinio aikštelių, bėgimo takų). Tai trukdo gerai organizuoti kūno kultūros pamokas, dėl to nesudaromos tinkamos sąlygos hipodinamijos, judėjimo-atramos sistemos sutrikimų profilaktikai.
Kad neslėgtų kuprinės
Kad kuprinės neslėgtų gležnų pečių, VSC specialistai ragintų mokyklas apsirūpinti pakankamu kiekiu vadovėlių, kad vaikams nereikėtų jų nešiotis.
Ar ne be reikalo vaikai tempia sunkias kuprines, derėtų pasidomėti ir tėvams. VSC gydytojos Astos Šlepetienės pateiktomis rekomendacijomis, pradinių klasių mokinių kuprinės turi sverti 700 gramų, vyresniųjų klasių – 1 kilogramą. Pilnos kuprinės svoris turi sudaryti 10 proc. vaiko kūno svorio.
Reikalavimai – higienos normoje
Pernai patvirtintoje higienos normoje HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, reglamentuojančioje sveikatos saugą bendrojo lavinimo mokyklose, nurodoma, kad mokykloje privaloma stebėti mokinių sveikatą ir reikalui esant suteikti skubią pirmąją pagalbą.
Be kita ko, čia pateikti ir reikalavimai mokyklos teritorijai. Bendras mokyklos sklypo dydis turi būti ne mažesnis kaip 50 kv. m vienam mokiniui, jei joje yra iki 600 mokinių, ir ne mažesnis kaip 17 kv. m, jei jų yra daugiau kaip 1500. Teritoriją reikia aptverti ne mažesne kaip pusantro metro tvora arba gyvatvore, o gretimi mokyklos statiniai nuo mokyklos ribų turi būti ne arčiau kaip už 25 metrų. Pradinių klasių patalpas reikia įrengti atskirame bloke ir ne aukščiau kaip 2-ame aukšte. Priešmokykliniam ugdymui mokykloje taip pat turi būti atskiros patalpos, izoliuotos nuo triukšmo ir nuo įvairių kvapų. Mokiniui mokymo klasėje reikia numatyti ne mažesnę kaip 2 kv. m mokymosi vietą, o mokymo kabinete – 4 kv. m. Atstumas nuo pirmojo suolo iki lentos – ne mažesnis kaip 2,6 – 3 m.