Pagarsėjusio botelio byloje – naujas posūkis

Kauno bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ nepraranda vilties atgaivinti šį pavasarį Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi sustabdytas 15 vasarnamių komplekso (dokumentuose jis vadinamas boteliu jachtininkams) statybas Kuršių nerijoje.

Šiai bendrovei, kurios vienas savininkų yra praeityje garsus krepšininkas Arvydas Sabonis, vien advokatų paslaugų nepakanka.

Sunerimę dėl neaiškios Preiloje užkonservuoto botelio ateities verslininkai rado įtakingų užtarėjų.

Seimo narių grupė, kurios įkvėpėjai yra Darbo partijos nariai Saulius Girdauskas, Vydas Gedvilas, Jonas Pinskus ir Pilietinės demokratijos frakcijos atstovas Jonas Ramonas, paprašė Konstitucinio teismo išaiškinti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) schema (generalinis planas) yra įstatymiškai galiojantis dokumentas.

Prašymą Konstituciniam teismui pasirašė 32 Seimo nariai.

Jei Kuršių nerijos planas būtų pripažintas negaliojančiu, ginčytinų statybų Preiloje šeimininkams atsivertų bent teorinė galimybė reikalauti, kad ankstesnės bylos būtų nutrauktos arba persvarstytos.

Išspausdinta ne viskas

Savo abejones grįsdami nuostata dėl juridinių aktų viešumo, Seimo nariai Konstituciniam teismui priminė, jog galiojantys pripažįstami tik visiems piliečiams prieinami įstatymai ir Vyriausybės potvarkiai, kuriuos yra paskelbęs leidinys „Valstybės žinios“.

Kuršių nerijos generalinis planas dar 1994 metais suderintas su visomis suinteresuotomis valstybės institucijomis ir ministerijomis. Vyriausybės nutarimu ji patvirtino du premjerai. Iš pradžių – socialdemokratas Adolfas Šleževičius, o vėliau – konservatorius Gediminas Vagnorius.

Šiame plane įvertinti visi žmogaus veiklos, poilsio, turizmo plėtros, aplinkosaugos veiksniai bet kokiam poveikiui jautrioje teritorijoje. Neringos planas buvo pripažintas pavyzdiniu, jo autoriai apdovanoti.

Tačiau visa Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano schema su techniniais aprašais ir brėžiniais dėl didelės apimties „Valstybės žiniose“ nebuvo spausdinama. Paskelbtos tik kai kurios šio norminio akto ištraukos bei priedėliai.

Padrąsino ir statytojus

Jei parlamentarams pavyktų įrodyti savo teisybę, gali paaiškėti, kad Neringos valdžia ir valstybės institucijos net 13 metų gniaužė konstitucines piliečių teises, reikalavo laikytis negaliojančių draustinio teritorijų planavimo, detaliųjų planų kūrimo nuostatų.

Seimo narių iniciatyva padrąsino ir ginčytinų statybų Kuršių nerijoje šeimininkus.

Konstitucinis teismas jau gavo 72 asmenų prašymus ištirti, ar KNNP planavimo schema yra galiojanti.

Paaiškinimų laukia ir visas bylas dėl statybų šiuo metu sustabdęs Klaipėdos apskrities administracinis teismas.

Viską supainiojo valdininkai

„Statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke apribojusių teisės aktų teisėtumu pirmieji suabejojo ne verslininkai ar politikai, bet iki šiol jais besivadovaujantys, daug metų su pažeidimais taikstęsi Klaipėdos apskrities ir Neringos savivaldybės darbuotojai.

Dabar, keldami sumaištį, valdininkai taip siekia išvengti asmeninės atsakomybės dėl saugotinose valstybės teritorijose neteisėtai išdygusių statinių, kurie nebuvo numatyti Kuršių nerijos generaliniame plane“, – „Lietuvos rytui“ sakė KNNP vadovė Aurelija Stancikienė.

Panaši ir kauniečių vasarnamius Preiloje reikalaujančios nugriauti Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovo Stanislovo Stulpino nuomonė: „Dėl šios painiavos labiausiai kalti valdininkai. Jie užvirė šią košę, o dabar nežino, kaip ją išsrėbti“.

Pripažinęs, jog galioja tik paskelbti teisės aktai, S.Stulpinas neįsivaizduoja, kas atsitiktų, jei visos pastarųjų metų statybos Kuršių nerijoje būtų pripažintos neteisėtomis: „Jei šluosime visus statinius, kas atlygins dėl valdininkų klaidų patirtus šeimininkų nuostolius?“

Tikslas – torpeduoti teismus?

Aplinkosaugininkai įtaria, jog Konstitucinį teismą į ginčus dėl nelegalių statybų bando įklampinti ne tik dėl savo kėdžių sunerimę valdininkai, bet ir verslininkai.

Stabdydami teisminius procesus, jie tikisi anksčiau ar vėliau pratęsti jau pradėtas statybas.

Tačiau A.Stancikienei tokie lūkesčiai atrodo naivūs: „Jei Konstitucinis teismas ir nuspręstų, kad senasis Kuršių nerijos generalinis planas formaliai neatitinka įstatymų, ginčytinų statinių draustinyje niekas nelegalizuotų, kadangi buvo pažeista daugybė kitų teisės aktų“.

Visi suinteresuoti asmenys su 14 tomų Kuršių nerijos generaliniu planu gali susipažinti Neringos savivaldybėje, valstybės įstaigose.

Kai kurių į aplankus sudėliotų brėžinių ilgis siekia 2 metrus.

„Valstybės žinios“ nesiėmė publikuoti visų dokumentų tik dėl didelės jų apimties.

Jeigu Konstitucinis teismas nuspręstų, kad tokius planus būtina skelbti, tektų publikuoti ir didžiulės apimties kitų Lietuvos miestų bei rajonų bendruosius, specialiuosius planus.

Konstitucinį teismą prie sienos remiantiems Seimo nariams tokios problemos, matyt, nėra įdomios.

Advokato pareigos – dvilypės

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos komisijai patikrinus 27 detaliuosius planus iš 110, per pastaruosius penkerius metus patvirtintų Neringos savivaldybėje, paaiškėjo, kad net 23 planai iš esmės prieštarauja Kuršių nerijos generaliniam planui, kurio teisėtumu abejoja kai kurie Seimo nariai.

Bene daugiausia teisės aktų pažeidimų užfiksuota A.Sabonio botelio statybos Preiloje byloje.

Bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ interesus gina kaunietis advokatas Gintaras Černiauskas. Kreipęsi į Konstitucinį teismą Seimo nariai šį teisininką įgaliojo atstovauti ir parlamentui.

Politikai susiprato patys?

– Kaip atsitiko, kad vienu metu atstovaujate ir viešiesiems, ir privatiems interesams, – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Černiausko.

– Šiuo atveju jie tik susipynė.

Man, kaip piliečiui, irgi norisi gyventi valstybėje, kur yra gerbiamos žmonių teisės ir įstatymai.

– Kuršių nerijos planavimo schema vadovautasi daug metų. Kas Seimo narius paskatino suabejoti, ar ji neprieštarauja teisinės valstybės principams?

– Nemažai su privačia nuosavybe Neringoje susijusių bylų atsidūrė teismuose. Statybos – įšaldytos, grasinama griauti namus.

Nėra ko stebėtis, kad tuo susidomėjo ir Seimo nariai.

– O gal jūsų klientas A.Sabonis paprašė parlamentarų pagalbos?

– Seimo nariai yra protingesni už mus, patys stebi ir analizuoja procesus visuomenėje.

Kiek žinau, Kuršių nerijos problemomis pirmiausia ėmė domėtis Seime susibūrusi iniciatyvinė grupė, jos mintims vėliau pritarė kiti parlamentarai.

– Kam reikia tiražuoti didžiulės apimties, bet ribotai naudojamus planus, kurių ir taip niekas nelaiko už devynių užraktų? Ar neužtektų nuorodos, kad Vyriausybės patvirtinta medžiaga yra teisėta?

– Pagal Konstituciją visi įstatymai turi būti paviešinti, prieinami visuomenei.

– Ką šiuo atveju gina jūsų atstovaujama Seimo narių grupė – Konstitucijos dvasią ar raidę?

– Įstatymų, kurie apibrėžia veiklą Kuršių nerijoje, turinio niekas neginčija. Tačiau teisinėje valstybėje jie formaliai turi atitikti visas Konstitucijos normas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.