Karštą vasaros dieną puolame gaivintis vaisvandeniais ar kitokiais gėrimais su konservantais ir dažikliais. Tačiau sveikiau prarastą skysčių kiekį papildyti natūraliu gėrimu iš šviežių vaisių, uogų ar daržovių.
Sultys pasisavinamos greitai
Organizmas natūralias sultis pasisavina labai greitai, per keletą minučių. Virškinimo sistema tam išeikvoja minimalų kiekį energijos. Tačiau būtina sąlyga – vaisiai ir daržovės, iš kurių bus spaudžiamos sultys, turi būti prinokę.
Šviežių vaisių ar daržovių sulčių reikėtų išgerti per pusryčius arba nakčiai. Ypač naudingos pomidorų ir morkų sultys. Jose daug vitamino A, kuris gerai veikia odą, stabdo ankstyvą jos suglebimą.
* 1 stiklinė pomidorų sulčių, 0,5 stiklinės morkų sulčių, 2 šaukštai aviečių sulčių, truputis druskos, susmulkintų krapų ar petražolių lapelių.
* 1 stiklinė juodųjų serbentų sulčių, 0,5 stiklinės morkų sulčių. Sumaišyti ir atšaldyti, įdėjus po gabaliuką ledo. Gėrimas tinka prie užkandžių.
Iš šviežių sulčių galima pasigaminti ir kitokių gaivinamųjų gėrimų:
* 1 stiklinė pieno, 0,5 stiklinės pasaldintų braškių sulčių arba 2 šaukštai braškių sirupo. Atšaldytą pieną sumaišyti su braškių sultimis ar sirupu ir suplakti.
* 2 šaukštai agrastų sirupo ar sulčių, 1 stiklinė kefyro, džiovintos citrininės melisos ar peletrūno lapelių. Sirupą ar sultis ir kefyrą sumaišyti ir supilti į indą. Ant viršaus užberti citrininės melisos ar peletrūno. Gerti tuoj pat.
* 1 kg šviežių mėlynių uogų, 1 litras šilto virinto vandens, medaus arba cukraus pasaldinti, citrinų rūgšties. Nuplautos uogos sugrūdamos, užpilamos šiltu virintu vandeniu, išmaišomos ir išspaudžiamos sultys. Jos pasaldinamos ir pagal skonį įdedama citrinų rūgšties, atšaldoma ir geriama.
Sulčių galia
Šviežios daržovių sultys vartojamos ir gydymo tikslams.
Ridikų sultys tinka sergant artritu, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige. Šakniavaisių ląsteliena ir sultys iš organizmo šalina ne tik druskas, bet ir cholesterolio perteklių – tai svarbu aterosklerozės gydymui bei profilaktikai.
* Ridikų sultys su medumi.
Ridiką išskobti ir į jo vidų įdėjus medaus palaikyti per naktį, kol atsiras sulčių. Padeda nuo kosulio sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru ir bronchitu.
* Šviežios ridikų sultys padeda sergant nervų šaknelių uždegimu. Jomis reikia trinti skaudamą vietą.
Šviežias ridikų sultis reikia gerti 3 kartus per dieną po arbatinį šaukštelį 20-40 minučių prieš valgį.
Ridikų sultis su medumi (santykiu 1:1) reikia gerti po desertinį ar valgomąjį šaukštą 3 kartus 20-40 minučių po valgio.
* Ridikų sultis patartina gerti sergant širdies ir skrandžio ligomis, hepatitu.
* Pomidorų sultys – jaunystės gėrimas. Jos tinka sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, trūkstant vitamino A. Kasdien reikia išgerti po 2-3 stiklines pomidorų sulčių. Gerti po valgio.
* Moliūgų sultys gerina kraują, miegą, stiprina plaukus, iš organizmo šalina toksinus. Iš ryto nevalgius išgerti stiklinę sulčių.
Ką dar reikia žinoti
Nors sultis gerti sveika, kartais ir jos sugadina nuotaiką. Kai kurios natūralios sultys dėl didelės koncentracijos gali būti per saldžios ar pernelyg rūgščios. Todėl geriausia jas skiesti virintu vandeniu (1:1) ir per dieną išgerti ne daugiau kaip 200-300 ml.
Taip pat derėtų žinoti, kaip sultys veikia ir kada kokias gerti.
* Arbūzų, morkų, abrikosų, kriaušių, vynuogių sultys smarkiai varo šlapimą;
* Slyvų, abrikosų, vynuogių, morkų sultys laisvina vidurius, o burokėlių sultys dar ir šiek tiek mažina kraujospūdį;
* Svarainių, granatų, mėlynių sultys kietina vidurius. Persikų, abrikosų, kopūstų, pomidorų ir ridikų sultys varo tulžį;
* Braškių, trešnių, apelsinų, mandarinų, burokėlių, morkų, ir moliūgų sultyse gausu sacharozės;
* Slyvų, trešnių, serbentų, kriaušių, obuolių, vynuogių sultyse daug fruktozės;
* Vynuogių, arbūzų, slyvų, obuolių, braškių, serbentų, morkų sultyse gausu gliukozės.