Jei norite kam nors padovanoti pinigų, įdėkite juos į voką ir pasiųskite, pavyzdžiui, artimiesiems. Greičiausiai jie adresuoto laiško taip ir nesulauks.
Tuo įsitikino klaipėdietė Irena, ne kartą laukusi laiškų su siunčiamais pinigais iš Didžiosios Britanijos ir jų negaudavusi. Tuo tarpu laiškai, kuriuose pinigų nebūdavo, adresatę bei jos artimuosius pasiekdavo. Moteris kreipėsi į pašto vadovus, tačiau situacija nepasikeitė.
Klaipėdos apskrities centrinio pašto direktoriaus Jono Tarvydo toks skundas nenustebino, tačiau jis sakė negalįs niekuo padėti – vokuose pinigus draudžiama siųsti. Paštas neprisiima atsakomybės, jei toks laiškas dingsta.
Pašto paslaugų skyriaus viršininkė Valentina Ivanova pridūrė, kad pašto sistemoje laiškas pereina per 10 rankų, tad tarp jų gali pasitaikyti ir nesąžiningų žmonių.
Žmonės prisigalvoja įvairių gudrybių, kad siunčiami pinigai pasiektų adresatą: deda į atviruką, slepia tarp folijos lapų, tačiau tai nuo laiškų „cenzorių” negelbėja.
Ne ką geresnė išeitis pinigus siųsti ir registruotu laišku, tačiau, anot J. Tarvydo, tokiu atveju bent galima susekti dingusio laiško pėdsakus. Tiesa, nusprendęs į teismą kreiptis klientas vis tiek liktų nieko nepešęs.
Tinkamiausias pinigų siuntimo būdas – perlaida. V. Ivanova iš Anglijos pinigus siunčiantiems žmonėms patarė naudotis perlaidos „West Union” paslauga.
Mokestis už perlaidą priklauso nuo siunčiamos sumos. Pavyzdžiui, jei siųstumėte iki 135 litų, tektų primokėti 35 litus. Pinigus klientas kitoje šalyje gautų po 15 minučių.
Paprastos perlaidos mokestis yra perpus mažesnis, tačiau šia paslauga galima naudotis pinigus siunčiant ne į visas šalis. Jei norima persiųsti didesnę sumą, nuo jos už paslaugą reikėtų sumokėti 8 procentus.
Kiek tektų mokėti už perlaidą iš Didžiosios Britanijos į mūsų šalį, V. Ivanova negalėjo pasakyti, nes kiekviena šalis turi savo tarifus.
J. Tarvydas spėjo, kad perlaidomis nesinaudojantys ir vokais pinigus siunčiantys žmonės taip nori sutaupyti ir nemokėti mokesčio, ypač jei pinigų suma nėra didelė.