Darbuotojų atrankos ir valdymo specialistai siūlo įpareigoti įmones mokėti praktikantams nustatyto dydžio stipendijas bei sustiprinti praktikos kontrolę.
Anot specialistų, praktika įmonėse dažnai atliekama fiktyviai – siekiama susirinkti tik mokymo įstaigų reikalaujamus parašus, o netgi atlikus praktiką dažnai neįgyjama studijuojamai specialybei reikalingų įgūdžių.
Tokiems pasiūlymams iš dalies pritaria ir patys darbdaviai, tačiau, jų manymu, vargu ar Lietuvoje jie bus įgyvendinti.
Tvarko popierius
Siūlymus inicijavusios personalo valdymo bendrovės „Search & Selection” atstovai tikina, kad dalis studijas baigusių jaunuolių skundžiasi negalintys susirasti darbo pagal įgytą specialybę, nes turi per mažai praktinių įgūdžių ir dėl to kaltina įmonę, kurioje atliko profesinę praktiką.
„Pavyzdžiui, teisės studentas praktikos metu kokios nors bendrovės administracijoje tvarko įmonės archyvus arba atlieka kitus, su jo profesija visiškai nesusijusius darbus”, – vieną iš pavyzdžių pateikė „Search & Selection” laikinoji direktorė Laura Gylienė.
Anot jos, tokia praktika yra beprasmė ir nereikalinga nei studentui, nei jį vertinančiai mokslo įstaigai, nei būsimam jo darbdaviui. Todėl bendrovė siūlo įpareigoti įmones mokėti praktikantui stipendijas pagal pasiektus rezultatus.
„Studentui tai būtų papildomas stimulas įgyti žinių, o darbdavys bus suinteresuotas tuos pinigus atiduoti tikrai ne už dyką”, – sako L. Gylienė.
Laikinosios „Search & Selection” vadovės manymu, dalį pinigų praktikos stipendijoms mokėti dalį turėtų skirti patys darbdaviai, dalį – valstybė, per specialius aukštųjų mokyklų fondus.
Yra rizikos
Su siūloma tvarka iš dalies sutinka ir patys darbdaviai, tačiau, jų manymu, vargu ar Lietuvoje ji įsigalios.
„Praktikos kontrolė? Valstybinėse įstaigose tai gal ir įmanoma, privačiose – vargu, nes Lietuvoje, mano manymu, negalioja teisės aktai, kuriais vadovaujantis ji būtų vykdoma”, – su „Vakarų ekspresu” nuomone pasidalijo AB „Klaipėdos kartonas” generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas. Šioje įmonėje nuolat dirba praktikantai.
Anot jo, praktikantams negalima suteikti visos informacijos apie įmonę ir jos darbo metodus, nes atlikęs praktiką jis gali nueiti dirbti pas konkurentus. Taip būtų rizikuojama komercinių paslapčių konfidencialumu. Kitas reikalas, jei būtų susitariama, jog baigęs studijas praktikantas grįš į įmonę.
„Tuomet būtų galima į jį investuoti – praktikos metu mokėti jam atlygį arba skatinti kitais būdais. Tačiau ir tokiu atveju mes šimtaprocentinių garantijų neturėtume – galiotų tik žodinis susitarimas”, – sakė bendrovės direktorius.
Priklauso nuo studento
Pramonininkų teigimu, praktika studentui privaloma, tačiau ar ji padės įgyti reikiamų žinių, priklauso nuo pačio studento.
„Žiūrint kaip praktikantas atliks paskirtą jam darbą – jeigu dirbs rimtai, darbdavys pirmas jam pasiūlys darbo vietą bei atlygį. Žinome ne vieną tokį pavyzdį. Koks studento požiūris į praktiką, toks bus ir darbdavio požiūris į praktikantą”, – „Vakarų ekspresui” sakė Klaipėdos pramoninkų asociacijos viceprezidentas Rymantas Tamašiūnas.
Su juo sutinka ir studentų atstovai.
„Jeigu studentas bus žingeidus ir į praktiką nežiūrės atsainiai, neprireiks jokios papildomos kontrolės. Be to, privačiose įmonėse tokia kontrolė iš viso neįmanoma. Neįsivaizduoju, kokiu teisiniu pagrindu ji būtų vykdoma”, – sakė Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentas Vitalijus Kondratas.