Kaip teisingai gerti tekilą

Tekila – alkoholinis gėrimas, gaminamas sausringose Centrinės Meksikos vietovėse fermentuojant ir rauginant agavos (atogrąžų žolinio augalo, dar vadinamo maguey) sultis.

Archeologai teigia, kad agavos šiuose kraštuose buvo auginamos mažiausiai 9 tūkst. metų. Tekilos vyną pirmą kartą pagamino konkistadorai: iš vietinių gaminto gėrimo pulkės išvarė stipresnį. Praėjus 400 metų nuo Meksikos užkariavimo, tekila tapo meksikiečių liaudies simboliu, dabar žinomu visame pasaulyje. Šiais laikais dauguma tekilos gaminama Jalisko valstijoje aplink Tekilos miestą.

Tekilos rūšys

„Blanco” arba „plata” (šviesi arba sidabrinė) – pačios populiariausios. Tokia tekila dar vadinama neišlaikyta. Tekila „blanco” po distiliavimo pilstoma į butelius gana šviežia, išlaikyta mažiau nei 60 dienų. Kartais ji būna aštraus skonio, bet skanesnė ir daug stipresnė nei kitų rūšių tekila. Ji dar vadinama „šimtaprocente agava”. Kai kurie tekilos gamintojai gėrimą palieka ąžuolo statinėse, kad įgautų švelnesnį skonį, bet ne daugiau nei 30 dienų.

„Joven abocado” (šviežias lengvas gėrimas, dar vadinamas auksiniu) – antra tekilos rūšis. Iš principo tokia pat kaip ir „blanco”, bet dažyta ir su priedais, suteikiančiais ypatingą kvapą, – visa tai sudaro išlaikytos tekilos įspūdį. Tokia tekila dar vadinama „suave” arba „oro” (auksine), o ši spalva gaunama pridedant karamelės ir specialios ąžuolo esencijos – iki 1 proc. bendro svorio. Tokia pramoninės gamybos tekila žymima žodžiu „mixto” (maišyta). Paprastai ji nevadinama „šimtaprocente agava”, tačiau yra nemažiau populiari užsienyje. Reikia paminėti, kad kartais „reposado” su užrašu „šimtaprocentė agava” vadinama auksine, bet ji skiriasi nuo tekilos „gold mixto”.

„Reposado”, trečia rūšis, o šis žodis išverstas reiškia „pailsėjęs”, išlaikytas. Minėtoji tekila nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų laikoma ąžuolo statinėse arba bareliuose. Dėl to jos skonis tampa turtingesnis ir sudėtingesnis. Kuo ilgiau gėrimas išlaikytas, tuo jis tamsesnis, o skonis ir kvapas labiau paveikti medienos. „Reposado” sudaro daugiau nei 60 proc. visos Meksikoje parduodamos tekilos. Tai, beje, buvo pirmoji išlaikyta rūšis.

„Acejo” (išlaikyta arba brandi) – ketvirta rūšis: laikoma valstybės užantspauduotuose ne didesniuose kaip 350 litrų talpos bareliuose mažiausiai metus. Tokia tekila gali išstovėti iki aštuonerių ar net dešimties metų, nors valdžia tvirtina, kad optimaliausias laikas – ketveri penkeri metai. Dažniausiai po ketverių metų ji išpilama iš statinių ir perkošiama į nerūdijančio plieno statines, nes medinėse gali išgaruoti iki pusės tūrio. Dauguma „acejo” tampa gana tamsi, o medžio poveikis juntamas kur kas labiau nei „reposado”. Po trejų ir daugiau metų šią tekilą gamintojai neformaliai vadina „muy acejo” arba „tres acejo”.

„Reserva de casa”, arba „tipo”, paprastai vadinama aukščiausioji rūšis. Dažniausiai jos gaminimas ribojamas, ypač „acejo”. Kiti neoficialūs tekilos pavadinimai: „gran reposado”, kuris turėtų reikšti „išlaikyta daugiau nei minimaliai”, ir „blanco suave”. Tekilos gamintojų pastangos skirtos tam, kad produktą būtų galima pavadinti originaliu atsižvelgiant į griežtus vyriausybės nurodymus bei klasifikacijos normatyvus. Pastarieji du tekilos pavadinimai gali reikšti ir „šimtaprocentę agavą”. Nors tekilos yra gausybė rūšių, visose alkoholio maždaug vienodai – apie 38-40 proc.

Žinomi tekilos prekiniai ženklai

Kelios tekilos rūšys skiriasi gamybos būdu. Neišlaikytos šviesiosios („blanco”) ar sidabrinės („plata”) mėgėjai teigia, jog sidabrinė tekila pati tobuliausia ir geriausiai perteikia agavos skonį. Išlaikyta, arba subrendusi, tekila („reposado” arba „añejo”), dažniausiai su karamelės ar saldžiosios vanilės priedais, švelnesnė nei sidabrinė ir daug saldesnė. Kad ir kaip būtų, visų rūšių tekiloje yra ne daugiau kaip 40 proc. alkoholio.

„Chinaco blanco”

Ši markė išpopuliarino gėrimą Amerikoje. Be to, tik tokio prekės ženklo tekila gaminama rytinėje Meksikos valstijoje Tamaulipėje. Gėrimas nepriekaištingos kokybės ir skonio.

„El tesoro silver”

Gaminama pagal vieną tradiciškiausių metodų. Jai naudojama agava auga Los Altos plynaukštėje. Gėrimas subtilaus skonio.

„Sauza tres generaciones plata”

Sauza, pilstoma į didžiulius butelius, – viena seniausių tekilų, gaminamų su šiuo prekės ženklu. Ji lengvai geriama dėl gaivaus mėtas primenančio skonio. Ryškiai juntamas neįprastas agavos prieskonis.

„Herradura reposado”

Kompanija, išradusi lengvai išlaikytą tekilą, iki šiol sugeba parduoti gausybę šios rūšies gėrimo. Vienuolika mėnesių ąžuolo statinėse suteikia tekilai savotiško taurumo, bet nepanaikina agavos gaivos ir egzotiškumo.

„El Patron añejo”

Kaip „El Tesoro”, gaminama Los Altos rajone, ši tekila – būtent tai, kas patinka „añejo” įvairovės mėgėjams. Išskirtinai švelnus, lengvai salstelėjęs gėrimas maloniai nuteikia gomurį.

„Del maguey mezcal santo domingo albarradas”

Tokios produkcijos gamyba ribota. Sodrus neįprastas skonis suteikia neapsakomą malonumą. Šis meskalis distiliuojamas indėnų kaimelyje, esančiame pietinėje Ohasos valstijoje, apie 3000 metrų virš jūros lygio. Įvairūs atogrąžų vaisių aromatai pasklinda vos įpylus tekilos į taurę.

Kaip geriama tekila

Yra keli tradiciniai būdai.

Pirmasis. Vienu mauku

Tai žymusis „lyžtelk – gurkštelk – užkąsk”. Ant išorinės delno pusės tarp smiliaus ir didžiojo piršto beriama truputis druskos, tais pačiais pirštais laikomas citrinos griežinėlis. Toliau – pagal schemą: lyžtelima druskos, užsiverčiama taurelė, krimstelima citrinos. Yra seksualesnis variantas, kai druska laižoma nuo merginos peties ar kitos kūno dalies, išgeriama tekila ir užkandama citrina, kurią mergina laiko tarp lūpų. Kai kurie mėgėjai įsigudrina gerti ne iš taurelės skambiu pavadinimu „caballito”, o iš savo draugužės bambos.

Antrasis. „Meksikietiškasis ešerys”

Šis atominis mišinys iš 33 gramų tekilos ir 330 gramų geriausio meksikietiško alaus „Corona Extra” Amerikoje vadinamas „Rūku”. Meksikiečiai turi net patarlę: „Tekila be koronos – pesai vėjais”.

Trečiasis. „Margarita”

Vienas populiariausių kokteilių Šiaurės Amerikoje ir Europoje. JAV kasmet išgeriama apie 750 milijonų „Margaritos” porcijų. Kokteilis pavadintas Margaritos Seimz, sugalvojusios jo receptūrą, garbei. Klasikinis receptas: trys dalys tekilos, viena dalis apelsinų likerio „Cointreau”, viena dalis žaliosios citrinos sulčių, ledo kubeliai. Viskas suplakama kokteilių maišytuvu.

Dabar atsirado gausybė „Margaritos” variantų – su braškių, ananasų priedais. „Frozen Margarita” maišoma su smulkiai maltu ledu. Nekinta tik viena sudėtinė dalis – tekila.

Ketvirtasis. „Tekila bum”

Ispaniškai skamba gražiau: „rapido” (greitai). Į bokalą pripilama tekilos, gazuoto toniko. Bokalas pridengiamas padėkliuku arba tiesiog ranka, juo staigiai trenkiama per stalą, kad suputotų, ir išgeriama vienu mauku.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

4 atsiliepimai į "Kaip teisingai gerti tekilą"

  1. tekila

    tekila valdo 😀

  2. to tekila

    ne tekila valdo, o as ja 👿 😀

  3. tekilietis

    kodel nera parasyta , kaip reikia gerti Tekila Gold ?

  4. Anonimas

    O kaip patys meksikiečiai geria tekilą tai ir neparašyta 😀

Komentuoti: tekilietis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.