Birželio 6 dieną Nemi miestelyje, esančiame 30 km už Romos, vyko kasmetinė braškių šventė. Kaip visada, į didelę stiklinę vazą buvo suberta tūkstantis ir viena braškė, ant jų išpilta dešimt dėžių šampano ir tas gardumynas dalytas visiems, atsidūrusiems miestelyje.
Kas gali būti geresnio karštą vasaros dieną nei aromatingų sultingų uogų kraitelė. Apetitiškos braškės puikiai malšina troškulį ir suteikia jėgų. Beje, botanikai prieš tokį pavadinimą protestuoja. Pasirodo, tai, ką mes auginame darže, iš tiesų yra ne braškės, o daržo žemuogės, priklausančios rausvažiedžių šeimai. Braškėmis vadinama tik viena laukinių žemuogių rūšis fragraria moschata. Dabartinės braškės atsirado kryžminant Čilės Andų ir Šiaurės Amerikos braškių veisles.
Didžiausias braškių pranašumas – jose daug vitamino C. Pagal jo kiekį šios uogos nusileidžia tik juodiesiems serbentams. Tad braškių mėgėjams negresia parsišaldymo ligos bei virusai ir net ankstyva senatvė: juk vitaminas C – žinoma priemonė nuo raukšlių ir širdies bei kraujagyslių ligų. Priminsime, kad nuskinti kotelį reikia tik prieš dedant braškę burnon ir jokiu būdu ne anksčiau. Esmė ta, kad atsivėrusioje skylutėje gaminasi fermentas, naikinantis vitaminą C.
Be to, braškėse daug B grupės vitaminų, galinčių pakelti nuotaiką ir slopinti depresiją. Dar vienas šių uogų pranašumas – jose nemažai fitoncidų, vadinamų gamtiniais antibiotikais, nes jie padeda nugalėti bet kokią infekciją ir uždegimą. Penkiose vidutinio dydžio braškėse vitamono C yra tiek, kiek viename dideliame apelsine.
Folio rūgšties, padedančios esant anemijai, braškėse daugiau nei avietėse ar vynuogėse. Geležies daugiausia sėkliukėse, kuriomis nusėtas uogų paviršius. Uogos dar turi vitaminų B1, B2, PP, kalio, magnio.
Dėl šių savybių braškės nuo seno liaudies medicinoje žinomos kaip skanus vaistas nuo įvairiausių negalavimų. Tačiau jei sergate alergija, braškėmis gardžiuokitės atsargiai.
Tiems, kurie rūpinasi savo išvaizda, reikėtų valgyti kuo daugiau braškių. Dietologai šias uogas laiko kone geriausia priemone suliesėti. Braškėse esantys komponentai iš organizmo pašalina skysčių perteklių, stimuliuoja virškinimą ir normalizuoja medžiagų apykaitą. Be to, šiose uogose daug ląstelienos, šalinančios toksinus ir gerinančios veido odos spalvą. Tad jei norite atsikratyti nereikalingų kilogramų, retkarčiais surenkite braškių iškrovos dienas: valgykite tik šių uogų užgerdami mineraliniu vandeniu ar žaliąja arbata. Bėda ta, kad tokia dieta ne iš lengvųjų: braškės lengvai rūgščios, o tai didina apetitą.
Uogos turi daug vario, stimuliuojančio kolageno gamybą. Būtent ši medžiaga daro odą švelnią ir elastingą. Todėl itin gerai veikia visokios braškių kaukės. Pleiskanojančias riebaus veido vietas reikėtų patrinti braškių sultimis ar dėti trintų uogų kaukes.
Braškės laikomos ir įsimylėjėlių uogomis. Naujausių tyrimų duomenimis, jos didina libido – ir vyrų, ir moterų. Tai dėl uogų sėklose esančio cinko, svarbaus elemento, didinančio seksualinį susijaudinimą. Ne veltui senoje japonų legendoje sakoma: jei jums pasitaikė dviguba braškė, perskirkite ją ir viena pusele pavaišinkite savo išrinktąjį. Tada ir abipusė meilė, ir laimė garantuotos.
Braškių patiekalai padeda esant širdies ligoms, susidarius ttrombams, mažina cholesterino kiekį kraujyje. Gydomosios braškių savybės tuo didesnės, kuo uogos raudonesnės.
Šviežios braškių sultys – puiki priemonė nuo strazdanų ir pigmentinių dėmių. Kad jų atsikratytumėte, patepkite veidą sultimis, po 15 minučių nuoplaukite šiltu vandeniu. Tokią kaukę rekomanduojama daryti du kartus per savaitę visą mėnesį.
Braškės greit baigiasi, bet galima pasidaryti jų atsargų. Geriausia būdas išlaikyti šviežias uogas – jų užsišaldyti. Šaldiklyje braškės išsilaiko maždaug pusę metų. Uogas reikia išdėlioti ant padėklo vieną greta kitos ir užšaldyti. Tik tada jas galima perdėti į paketą. Šaldyti tinka tik nepažeistos uogos.
Braškės žinomos ir kaip puikūs antidepresantai. Sakoma, kad braškių mėgėjai niekada nebūna blogos nuotaikos. Beje, uogų nebūtina valgyti – nuotaika pagerėja vien įkvėpus jų aromato. Prinokusių braškių kvape yra daugiau kaip 50 aromatingųjų medžiagų, galinčių suteikti energijos ir geros nuotaikos.
2-3 valandas palaikytos šaldytuve braškės praranda daugiau nei pusę savo naudingųjų savybių. Tad geriausia jas valgyti tik nuskintas.
Tikroji uogienė
Reikės: 1 kg uogų, 1 kg cukraus, 1,5-2 puodelių vandens.
Iš vandens ir cukraus išverdamas sirupas: vis pamaišant laukiama, kol masė pasidarys vienalytė. Uogos perrenkamos ir suberiamos į surupą. Verdama ant silpnos ugnies, kol braškės tampa perregimos. Tada jos atsargiai išgriebiamos kiaurasamčiu. Likęs sirupas dar verdamas. Ar jis gatavas, tikrinama taip: nuo šaukštelio ant lėkštutės nuvarvėję lašai turi sustingti kaip karoliukai, o ne ištižti. Tada uogos vėl supilamos į surupą, užverdama ir nukaičiama.
Desertas pagal formulę
Notingemo universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad idealiausias braškių, grietinėlės ir šokolado desertas gaunamas sumaišius uogas ir grietinėlę griežtai santykiu 2:1. vadinasi, 200 g braškių reikės 100 g (pusės stiklinės) grietinėlės. Tų pačių mokslininkų nuomone, idealiausias deserto skonis gaunamas sumaišius 6 dideles uogas su puse stiklinės grietinėlės. Dar idealiau, beveik tobula, kai vietoj grietinėlės naudojamas jogurtas.
Braškės šokolade
Uogos gerai nuplaunamos ir apdživinamos ant popierinio rankšluosčio. Kelios plytelės šokolado ant lėtos ugnies ištirpinamos garų vonelėje – indas su šokoladu įstatomas į puodą su verdančiu vndeniu. Tirpstantį šokoladą reikia pamaišyti mentele. Kai ištirps, nukaičiama.
Uogos imamos už kotelių ir merkiamos į šokoladą. Pamirkytos dedamos į plokščią lėkštę. Paliekamos pusvalandžiui, kad šokoladas sustingtų, ir perdedamos į desertines lėkštutes. Tiekiamos kaip desertas su geru putojančiu vynu.
Kaspinėliai
Reikės: 500 g makaronų (kaspinėlių), 100 g balto varškės sūrio, 500 g braškių, šaukšto cukraus miltų, druskos.
Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje ir nuvarvinti. Braškes nuplauti, nuskabyti kotelius ir sutrinti su cukrumi. Sūrį sutrupinti, sumaišyti su cukraus miltais. Makaronus sudėti į lėkštes, užpilti trintomis braškėmis ir apibarstyti sūriu. Patiekti karštus arba šaltus.
Į trintas braškes galima įpilti pusę stiklinės grietinėlės.
Biskvitinis omletas
Reikės: 400 g braškių, 6 kiaušinių, 6 šaukštų cukraus miltų, 3 šaukštų miltų, šaukšto vanilinio cukraus, 2 šaukštų margarino arba aliejaus, 14 šaukštelio druskos.
Braškes perrinkti, nuplauti, nuskabyti kotelius, supjaustyti griežinėliais ir apibarstyti cukraus miltais.
Atskirtus nuo baltymų trynius ištrinti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, suberti druską, miltus ir išmaišyti. Sukrėsti baltymus, su žiupsneliu druskos išpaktus iki standžių putų, ir dar kartą išmaišyti. Tešlą supilti į keptuvėje įkaitintus riebalus (pusę jų kiekio), uždengti ir 5-7 min. kepti ant mažos ugnies. Paskui dviem mentelėmis omletą apversti, supilti likusius riebalus ir vėl kepti 5-7 min. Iškeptą omletą dėti į lėkštę, ant viršaus supilti braškes su išsiskyrusiomis sultimis.
Patiekti karštą, supjaustytą porcijomis. Prie jo tinka saldi grietinėlė.
Varškės desertas
Reikės: 600 g braškių, 600 g riebios varškės, stiklinės 35 proc. riebumo grietinėlės, 4 šaukštų cukraus miltų, kupino šaukšto želatinos, šaukštelio vanilinio cukraus.
Nuplautas nuskabytais koteliais braškes su cukrumi sutrinti virtuviniu kombainu. Grietinėlę išplakti su cukraus miltais ir vaniliniu cukrumi. Želatiną užpilti 5 šaukštais šalto vandens, išbrinkinti, paskui ištirpyti garuose. Į sutrintas braškes sudėti varškę, gerai išmaišyti ir plona srovele nuolat maišant supilti želatiną. Masę sudėti į stiklinaites ar nedideles salotines ir 2-3 valandas palaikyti šaldytuve, kad sustingtų. Po to stiklinaites trumpam pamerkti į karštą vandenį, sustingusį desertą išversti į lėkšteles, papuošti plakta grietinėle ir braškių griežinėliais.