Uraganų nuskalautus Palangos paplūdimius atstatyti pasišovusi valdžia poilsiautojams pakišo kiaulę.
Šią vasarą į kurortą atvykę vasarotojai 800 metrų ilgio centrinio pliažo atkarpoje rado ne įprastą smėlėtą paplūdimį, bet žvyro lauką.
Už Europos Sąjungos pinigus iš Kunigiškių karjerų čia atvežtas smėlis nė iš tolo neprilygsta Palangos paplūdimių smėliui.
Tokį „europinį” pliažą kiekvienas gali susipilti savo kieme – iš tų pačių karjerų vežamo statyboms naudojamo nesijoto žvyro kubinis metras kainuoja 16 litų.
Pietinėje pliažo pusėje papiltas storas smėlėto žvyro su klintimis grunto sluoksnis yra akmenuotas ir papūtus vėjui dulka, lyg kaimo vieškelis. Vėjuotą dieną poilsiautojai priversti ryti dulkes, o išėję iš pliažo – valyti užterštus rūbus. Per karjerinį smėlį brendant šlapiomis kojomis, jos lieka purvinos. Palijus pliažo paviršius sukietėja.
Iš karjerų atvežtas smėlis atbaido ir norinčius čia prigulti žmones. Į Europos Sąjungos pinigais įrengtą pliažą atėję poilsiautojai pirmiausia taikosi užsiimti vietą prie vandens, kur yra išlikęs siauras senojo pliažo smėlio ruožas.
Akmenuotas smėlis yra pavojingas paplūdimio žaidimams. Čiuožiant smėlio paviršiumi kyla pavojus susibraižyti kūną į smulkius ir aštrius akmenukus. Smarkiau kojomis sujudintas pliažo paviršius iš karto pasidengia dulkių kamuoliais.
Dėl šitos priežasties įprastoje vietoje atvežtinio smėlio pliaže įrengtoje tinklinio aikštelėje Lietuvos tinklinio federacijos viceprezidentas pliažo tinkliniui Audronius Macius atsisakė Palangos paplūdimyje vykdyti šalies pliažinio tinklinio čempionatus. Šiemet pirmą kartą varžybos iš paplūdimio bus perkeltos į kitus Lietuvos miestus, kuriuose yra smėlio tinklinio aikštelės.
Sportininkų teigimu, pliažinio tinklinio negalima žaisti ant žvyro. Ant jo būtų pavojinga kristi. Varžybų metu sportininkams intensyviai judant, tinklinio aikštelėje tvyrotų dulkių debesis, kuris užgultų ne tik pačius tinklininkus bei žiūrovus, bet ir aplinkui esančius poilsiautojus.
Keisčiausia tai, kad sugadintą pietinį pliažą pastebi poilsiautojai ir iš Vilniaus atvykę sportininkai, bet papilto žvyro pliaže nemato Palangos savivaldybės vadovai.
Vežamo smėlio kokybė sukėlė abejones pliaže išpylus pirmuosius savivarčius. Smėlio vežimo darbus turėjęs prižiūrėti savivaldybės ekologas Vytautas Vizgirda tarp senojo pliažo smėlio ir karjerinio žvyro didelio skirtumo neįžvelgė.
„Yra vienas kitas akmenėlis, bet čia nieko tokio”, – save ir kitus ramino savivaldybės ekologas. Įrengus pliažą stambiausieji kumščio dydžio akmenys nuo paviršiaus buvo nurinkti. Tačiau pavasarį, kai pakilusios jūros bangos naujajame pliaže nuskalavo apie 30-40 centimetrų aukščio skardį, lyg razinos atriektame pyrage, akmenys pasirodė per visą atsivėrusio sluoksnio storį.
Prasta smėlio kokybė praplatinto paplūdimio ruožo valstybinės komisijos priėmimo metu buvo užkliuvusi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialo vadovui Edmundui Vaitiekūnui. Jis pasigedo atvežto ir buvusio smėlio mėginių tyrimų rezultatų. Negalėdamas palyginti abiejų smėlio pavyzdžių parametrų, E.Vaitiekūnas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktą. Higienistas pageidavo, kad atvežtinis smėlis būtų išvalytas ir prasijotas, iš jo būtų išrinkti stambesni akmenys.
„Kaip tai padaryti, tegu suka galvas darbų rangovai. Aš tik žinau, kad jei dabar neišrinksime akmenų, jie į smėlio paviršių išlys vėliau. Tuo metu rangovų Palangoje nebebus, o liks tik tas, kas pasirašė darbų priėmimo aktą”, – tada sakė E.Vaitiekūnas.
Darbų užsakovas – Klaipėdos apskrities viršininko administracija – netikėtai kilusius sunkumus apėjo lengvai. Už Palangos visuomenės sveikatos centro filialo vadovą E.Vaitiekūną valstybinės priėmimo komisijos aktą po keletos dienų pasirašė filialo bendrosios higienos gydytojas Rolandas Martinkus.
Jis teigė, kad smėlyje esantys akmenukai higieninės taršos nesudaro. „Visi Juodosios jūros pliažai yra akmenuoti ir nieko baisaus”, – savo tiesioginio vadovo priekaištais stebėjosi R.Martinkus. Jis sakė, kad Palangos paplūdimį išvalyti nuo šapų ir didesnių akmenų bus įpareigoti komunalininkai.
Tačiau kurorto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vadovas Romas Večerskis mano, kad akmenis iš atvežtinio smėlio turėtų išrankioti darbų rangovai. „Jie buvo įsipareigoję į pliažą atvežti smėlio, o ne akmenų su žvyro priemaišomis”, – sakė valdininkas.
Paklausus visuomenės sveikatos centro specialisto E.Vaitiekūno, ar naujajame paplūdimyje nuolat kylantys dulkių stulpai nekenkia poilsiautojų sveikatai, jau pamokytas valdininkas baugščiai taria: „Nekomentuosiu”.
Pačiai Palangos savivaldybei kurorto paplūdimių būklė, regis, visiškai nerūpi. Iki šiol pliažų sezonui dar nepriėmė savivaldybės komisija, paplūdimių neįvertino visuomenės sveikatos centro atstovai.
Niekam nerūpi, kad centriniame pliaže trūksta tualetų, nėra daiktų saugojimo paslaugos, nėra geriamo vandens, o keletos šimtų metrų ilgio Mėlynosios vėliavos paplūdimyje pliažo pradžioje veikia vos vienas gėlo vandens čiaupas.