Per metus apie 50 proc. padidėjusi pinigų kaina verslui ir gyventojams atsilieps ar jau atsiliepė didesnėmis paskolų palūkanomis. Specialistai tvirtina, kad erdvės joms didėti dar yra, tad vertėtų pagalvoti, kaip tai stabdyti.
Europos centrinis bankas nuo metų pradžios bazines palūkanas didino jau tris kartus, prognozuojama, kad ties dabartine 2,75 proc. palūkanų norma jos nesustos, rašo dienraštis „Verslo žinios”.
Dėl tokių lūkesčių tarpbankinėje rinkoje jau dabar įskaičiuojamas numatomas palūkanų didinimas ateityje. Pavyzdžiui, vakar Europos tarpbankinės rinkos 6 mėnesių palūkanos Euribor siekė 3,11 proc., 12 mėnesių – 3,3249 procentų. Priklausomai nuo sutarties su banku, būtent 6 arba 12 mėnesių Euribor yra ta kintamoji paskolų palūkanų dalis, kuri lemia, kaip per paskolos laikotarpį keisis įmokos.
Nuo praėjusių metų birželio, kai 6 mėnesių Euribor vos viršijo 2 proc., šis rodiklis padidėjo vienu procentiniu punktu, iki 3 procentų. Toks pokytis 200 tūkst. litų būsto paskolos, kai laikotarpis – 20 metų, turėtojo mėnesio įmoką padidina maždaug 100 litų. Padidėjus bazinėms palūkanoms brangsta ir skolinimasis verslui.
SEB Vilniaus banko Finansinių priemonių pardavimo skyriaus vadovas Evaldas Čepulis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 15 metų kreditų eurais palūkanos svyravo nuo 2 iki 12 proc., tad vertinant šiandieninę padėtį joms dar yra erdvės kilti.
„Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo rinka mus lepino – mažėjant Lietuvos rizikai, mažėjo ir kreditų palūkanos bankuose. Paskolas dar labiau atpigino ir tuo metu mažėjusios bazinės palūkanos”, – priminė E. Čepulis.
Tačiau pigiausių pinigų laikotarpis – jau praeityje.
Anot „DnB Nord” banko Iždo skyriaus vadovo Manto Gikio, tam tikras orientyras, kurlink judės euro zonos palūkanos, galėtų būti JAV bazinės palūkanos, kurios per pastarąjį jų didinimo ciklą padidėjo nuo 1 proc. iki 5 procentų. Bankai siūlo pasinaudoti viena iš galimų išeičių paskolų sąnaudoms suvaldyti – fiksuoti paskolų palūkanas išvestiniais sandoriais.
„Fiksuotosios palūkanos atspindi rinkos dalyvių lūkesčius dėl kintamųjų palūkanų pokyčių. Šiuo metu tikimasi kintamųjų palūkanų augimo, todėl natūralu, kad fiksuotosios palūkanos yra didesnės”, – atkreipė dėmesį E. Čepulis
Anot jo, reikia atsižvelgti į tai, kad jos leidžia visada tiksliai planuoti kredito grąžinimo įmokas ir kurį laiką nebijoti palūkanų didėjimo.
Tačiau „Hansabanko” Finansinių instrumentų prekybos skyriaus dileris Andrius Bakanas perspėja, kad euro zonos bazinių palūkanų didinimas jau įpusėjęs, o rinka įskaičiavo ir numatomus didinimus.
„Todėl už trumpo laikotarpio (2–3 metų) paskolą fiskuotosiomis palūkanomis verslininkai gali sumokėti dar daugiau nei už paskolą kintamosiomis palūkanomis”, – aiškino A. Bakanas.
Anot jo, paskolą nuo palūkanų kitimo vienareikšmiškai verta drausti tuo atveju, kai palūkanoms pasiekus tam tikrą lygį, pavyzdžiui 4 proc., padidėjusios įmokos už paskolą ima kelti grėsmę verslo tęstinumui.