Kavamedis – ant stalo, citrininis agurkas – darže

Sproginėjantys ar geltoni apvalūs agurkai, raudonais vaisiais stulbinantis kavamedis, 2 m aukščio krapas, geltoni arbūzai, daugiamečiai pomidorai ir daugybė kitų retų daržovių galima patiems užsiauginti daržuose, polietileno šiltnamiuose ar namuose. Galbūt po kelerių metų šios ir dar keistesnės daržovės taps mums taip įprastos, kaip ir balti ar raudoni daikonai, kuriuos spėjo pamėgti ne tik daržininkai, bet ir alaus mėgėjai.

Citrininiai agurkai

Citrininius agurkus galima sėti ir į dirvą. Jie labai dekoratyvūs, storesniais nei įprasti agurkai stiebais, tačiau itin puošniai atrodo jų vaisiai, labai panašūs į geltonas citrinas. Šių agurkų tik forma primena citriną, o skonis toks, kaip ir įprasto agurko, gal net švelnesnis. Geltoni apvalūs agurkai labai gražiai atrodo stiklainyje, marinuojant juos su kitomis daržovėmis.

Alytiškė Loreta Ažukienė citrininius agurkus augina ir šiltnamyje, ir darže. Dabar artėja jų sėjos metas lauke, nes šalnos jau baigiasi. Retų daržovių augintojai pataria nesėti jų šalia įprastų agurkų – pražydę susikryžmins. Šie agurkai tinka valgyti žali, konservuoti, salotoms.

Išgers puodelį savo kavos

Kaunietis Eugenijus Jefremovas net ir darbe augina neįprastus mums augalus – ant jo darbo stalo raudonus vaisius, panašius į smulkius pomidorus ar erškėtuoges, nokina gal pusantro metro aukščio krūmas sodriais žaliais lapais. Tai kavamedis, kurį Eugenijus užsiaugino per septynerius metus iš sėklos. „Jis labai gražiai žydėjo visą mėnesį, o pumpurus sukrovė prieš devynis mėnesius. Kai atsirado mažos žalios uogytės, reikėjo ilgai laukti, kol jos paraus. Dabar jos jau tamsėja – netrukus skinsiu šiuos vaisius, kurių viduje yra dvi sėklos. Jas įprasta vadinti kavos pupelėmis“, – pasakoji E.Jefremovas.

Augalas, menantis Biblijos laikus

Jefremovų šeima savo sklype augina itin ilgas ir gražias „Napa F1“ veislės morkas (dabar tinkamas metas jas sėti), iki dviejų metrų aukščio užaugančius krapus, kurių viena šakelė sveria kelis šimtus gramų! Namuose, ant palangės, auga Biblijos laikus menanti ceratonija, subrandinanti maždaug 20 cm ilgio vaisius, kurio vidinė masė labai panaši į medų su sėklomis. Pastarosios ypatingos tuo, kad kažkada pagal jų svorį svėrė deimantus. Būtent iš šio augalo pavadinimo (ceratonija) ir sėklų panaudojimo tikslo atsirado sąvoka karatas.

Darbo kambaryje jau aštuonerius metus vazone auga daugiametis pomidoras (cifomandra), kurio vaisiais šeimininkas gali mėgautis įvairiais metų laikais.

Gražuolė bananinė pasiflora

E.Jefremovo darbo kambaryje, ant palangės, jau ne pirmus metus veši liana pasiflora – nuostabaus grožio ryškiai žiedais pasipuošęs vijoklinis augalas. Pasiflora puikiai jaučiasi vėsiose vėdinamose patalpose, kuriose oras nėra per drėgnas. Ji žūsta žemesnėje nei -2 laipsniai temperatūroje.

Bananinė pasiflora auga greitai. Jos rausvi ar koralų spalvos žiedai stebina dydžiu ir grožiu, antrais gyvenimo metais pradeda žydėti. Gelsvai auksinės spalvos pailgi nedideli vaisiai su itin kvapniu turiniu išsilaiko ilgai. Jie valgomi žali, vartojami ir džemams, įdarams.

Pasiflorą galima sėti ištisus metus į mišinį, kurį sudaro 30 proc. smėlio, 20 proc. durpių, 50 proc. priemolio žemė. Sėklos prieš sėją parą mirkomos gan šiltame, +27 laipsnių vandenyje (Eugenijus pataria uždaryti jas termose su šiltu vandeniu), tačiau vis vien jos dygs labai ilgai – mėnesių mėnesiais. „Nenusiminkite – jos daigios. Reikia tik kantrybės. Lotoso sėklos sudygsta net ir po penkių tūkstančių metų“, – nuramino šypsodamasis Eugenijus. Optimali temperatūra dygimo metu (būtina laistyti!) – 19-24 laipsniai šilumos. Pikiuoti galima pasirodžius pirmajai porai tikrųjų lapelių, sodinti ne giliau, nei prieš tai augo.

Sodo mėlynė kaip krūmas

L.Ažukienė siūlo lauke auginti sodo mėlynes, kurios panašios į juodąsias kiauliauoges. Tai žolinis krūmas, panašus į paprikos. Uogos ant šakelių laikosi silpnai. Sunokusios jos būna mėlynai juodos. Jei sodo mėlynė augo saulėtoje vietoje, jos uogų skonis bus panašus į mėlynių, o jei pavėsyje – beskonės.

Nors L.Ažukienė teigia, kad sodo mėlynes reikia sėti, kaip ir pomidorus, – ankstyvą pavasarį, tačiau E.Jefremovas įsitikinęs, kad ir dabar, gegužės pabaigoje, pasėjus sodo mėlynę šiltoje ir saulėtoje vietoje ji spės iki rudens sunokinti uogas.

Šiems augalams atramų nereikia. Apatinės jų šakelės būna labiausiai nutolusios nuo pagrindinio stiebo, todėl aplinkui reikia palikti erdvės. Rugpjūčio pabaigoje reikės patrumpinti augalo viršūnę, kad spėtų subrandinti užmegztas uogas (nuo vieno krūmo galima priskinti iki kilogramo uogų). Nereikia šio augalo gausiai tręšti. Beje, sodo mėlynė žydi ir dera iki pirmųjų šalnų. Jei surinksime ne visas nukritusias uogas, tai kitais metais jos sudygs. Surinktas uogas galima valgyti šviežias, naudoti desertiniams patiekalams, kompotams. Anot L.Ažukienės, sodo mėlynė – natūralus dažantis produktas, kurį seniau naudojo audiniams dažyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Kavamedis – ant stalo, citrininis agurkas – darže"

  1. raimis

    😀 kur gauti seklu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.