Šunis kamuoja erkės, blusos ir kaitra

Kauno pakraštyje gyvenanti Anelė K. nusipirko veterinarijos vaistinėje lašų, kurie turėjo bent mėnesį apsaugoti jos šunelį, mėgstantį palakstyti pamiškėje, nuo erkių. „Maniau, kad tie nepigūs lašai atbaidys erkes, tačiau mano šuo kasdien jų parsineša kailyje. Tas vaistas – tik akių dūmimas”, – piktinosi moteris, paklojusi už lašiukus keliolika litų.

Kaip galėjo atsitikti, kad šie populiarūs ir tikrai efektyvūs vaistai prieš blusas ir erkes neturėjo jokio efekto? Veterinarijos gydyklos „Ernista” veterinarijos gydytoja Reda Labunskienė įsitikinusi, kad moteris neatkreipė tinkamo dėmesio į vaistinėje duodamus patarimus.

„Perkantieji turi žinoti, kad vaistinėse įsigyja ne skiepus nuo blusų ir erkių, o vaistus, kurių veikimas yra ribotas – tik mėnuo. Labai svarbu vaistus lašinti būtent ant šuns ar katės sprando, o ne šalia uodegos nugaroje, kur šuo dažniausiai kasosi. Mat šią vietą šuo pasiekia liežuviu ir nulaižo vaistus. Tai, beje, jam nesveika. Kaip ir žmogui, jei jis, lašindamas vaistą, išsiteps rankas”, – aiškino gydytoja.

Specialistė patarė atidarant ampulę laikyti ją vertikaliai, kad vaistas neišbėgtų pro atvirą jos galą. Kitas svarbus patarimas – lašinti ne ant kailio sprando srityje, o ant odos, praskleidus šuns plaukus. Jei gyvūnas labai gauruotas, reikia ant sprando iškirpti nedidelį lopinėlį gaurų, nes vaistai pradeda veikti tik įsigėrę į odą ir patekę į kraują. Beje, yra specialių antkaklių prieš blusas ir erkes. Jie kainuoja brangiau nei vaistai, tačiau veikia net 5 mėnesius.

Kodėl reikia saugoti šunis nuo erkių? Mat jos platina parazitinę kraujo ligą – babeziozę, kuria suserga vis daugiau šunų. Jei šuo negavo vaistų nuo erkių, nenešioja specialaus antkaklio, tai grįžus iš pasivaikščiojimo gamtoje reikia atidžiai apžiūrėti savo augintinį, ar nėra prisisiurbusių erkių. Surastą erkę reikia ištraukti ir stebėti, ar šuo nepradės karščiuoti, nepraras apetito, netaps mažai judrus, ar nepatamsės jo šlapimas (gali būti net su krauju). Pastebėjus šiuos požymius, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

„Ne vienas šuo suserga laringitu, ausų uždegimu, kai automobilių savininkai leidžia jiems važiuoti iškišus galvą pro langą. Dar blogiau elgiasi tie šeimininkai, kurie, atvažiavę prie vandens telkinio, meta šunį į šaltą vandenį. Ne vienas gyvūnas dėl šios priežasties yra nuskendęs, nes iš netikėtumo jo širdelė sustoja arba raumenis sutraukia mėšlungis”, – pasakojo R.Labunskienė.

Veterinarijos gydytoja primena, kad prasideda karštasis metų sezonas, todėl virš šuns voljero ar tos vietos, kur jis laksto, pririštas prie būdos, būtinai turi būti nors nedidelis stogelis, kad gyvūnas galėtų pasislėpti ir nuo svilinančių saulės spindulių, ir nuo lietaus.

Jei būda apšiltinta, tai ir vasarą joje nekaršta, tačiau svarbu, kad ji nestovėtų saulės atokaitoje ir nebūtų per ankšta šuniui. Mat šuo, slėpdamasis nuo kaitros, įlenda į būdą, tačiau tuo atveju, kai ji yra per maža, galva lieka lauke. Tad saulės smūgis garantuotas. Ypač jei prie būdos nėra dubenėlio su vandeniu, o virš jos – stogo, jei per kaitrą nepilamas vanduo ant gyvūno.

Negalima vedžioti per pačią kaitrą mieste mažų šunelių, nes jų panosėje tvoskia iki 50 laipsnių įkaitęs ir kartais besilydąs asfaltas. Žodžiu, prasidėjus vasarai, šunų tyko daugybė pavojų, kurių galima išvengti atkreipus dėmesį į veterinarijos specialistų patarimus. Itin jautrūs karščiui yra anglų buldogai, čiau-čiau, Pekino šunys, nes jie beveik neturi nosies. Dėl apsunkinto kvėpavimo šie šunys itin greit perkaista ir nugaišta.

Dar pavojingesnis yra šilumos smūgis. Paliktas per kaitrą uždarais langais automobilyje šuo kartais nugaišta ir per 10 minučių, nes šilumos smūgis, kai temperatūra automobilyje pakyla net iki 70 laipsnių, yra labai pavojingas smegenų veiklai. Šilumos smūgį gavusio šuns išgelbėti praktiškai neįmanoma. Gyvūnų reikmenų parduotuvėse yra specialių grotelių, kurios lengvai įtaisomos vietoje nuleisto automobilio stiklo. Tuomet šunį ir vežti nepavojinga (neperšals iškišęs galvą pro langą), ir saugu per karščius palikti automobilyje. Vakaruose išvis draudžiama vežioti karštomis dienomis šunis automobiliuose. Ten šuo, paliktas automobilyje uždarais langais, tuoj pat išvaduojamas išdaužius langą, o šeimininkas turi ne tik sumokėti baudą už paliktą automobilyje gyvūną, bet ir išsipirkti jį iš globos namų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Augintiniai su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.