Tai žino net vaikai… Daktaras Tomas H.Holmsas iš Vašingtono universiteto Medicinos Koledžo išrado metodą, leidžiantį objektyviai išmatuoti streso ir kitų emocinių momentų lygį žmogaus gyvenime.
Bendras visų žmogaus gyvenimo stresinių situacijų balų skaičius apibrėžė bendrą streso dydį, kurį jis išgyveno per tam tikrą laiko tarpą. Principas toks – jeigu jūsų rodikliai per pusę metų artėja prie 300 balų – didelė susirgimo galimybė. Tačiau, nežiūrint į tai, kad šios skalės, pagrįstos kiekybine žmogaus išgyvenamų stresinių situacijų išraiška, pagalba galima numatyti jo ligą, negalima iš anksto nustatyti, kaip būtent žmogus reaguos į tokias situacijas.
51% tiriamųjų Holmso tyrimo metu surinkusių daugiau nei 300 balų, taip ir nesusirgo. Ir nors stresas įtakoja susirgimus, svarbiausia yra tai, kaip žmogus stresą išgyvena. Žmogaus organizmas sutvertas taip, kad jeigu iškart po stresinės situacijos seka fizinė reakcija į ją – žmogus „bėga” arba „kovoja”, – stresas nepadaro jam didelės žalos. Tačiau jeigu psichologinė reakcija į stresą negauna iškrovos, tokiu atveju organizme pradeda kauptis neigiami streso padariniai. Tai taip vadinamas chroniškas stresas – stresas, į kurį žmogaus organizmas laiku tinkamai nesureagavo. Būtent toks chroniškas stresas vaidina ypač didelį vaidmenį ligų atsiradimui – tai vis dažniau pripažįsta mokslininkai.