Vieninteliai Lietuvoje netradicinės muzikos krypties – robo-pop – atstovai, pasivadinę „Robutukais”, propaguoja Rytų kultūrą, bet nesijaučia kalti dėl lietuvių etnografijos naikinimo. Maža to, jie tikina saugantys ją. Šokdami jie atrodo tikslūs ir bejausmiai, tačiau dainuoja apie meilę. Jie pastebi grožį ten, kur kiti mato tik kasdienybę.
Kada „Robotukai” pradėjo veiklą?
(Klausiame „Robotukų” įkurėjo Vlado Linausko)
– „Robotukai” pirmąkart oficialiai pasirodė klube „Connect” 2004 metų lapkričio 26 dieną. Grupės nariai anksčiau, 2003-aisiais, buvo žinomi kaip „MONTON (t.y. mados ženklas) Robot Dance”, dar prieš metus šoko breiko grupėse.
– Kaip kilo idėja kurti robo-popmuziką? Kaip galėtumėte apibūdinti šį muzikos stilių?
– Idėja kilo tuo metu, kai Tranzas kartu su Andriumi Mamontovu įrašė pirmą techno-house „gabalą”. Tranzas suprato, kad pasirodymams negana vien svetimos muzikos. Tuo labiau kad jis pats mokėsi muzikos, grojo perkusija bei būgnais.
Robo-pop – tai linksma muzika. Vokalistas dainuoja per robovokoderį, o ritmika artima electro, house, disko skambesiui. Ši muzika tinkama ir diskotekoje, ir profesionaliam „Robot dance” pasirodymui.
– Kas tie „Robotukai”? Kiek narių sudaro jūsų kolektyvą? Ir kas bendro tarp „Robotukų” ir grupės „69 danguje”?
– „Robotukai”- linksmi modernūs žmonės: lyderis Tranzas (kadaise dalyvavęs techno projekte „Tranzas”, kuriam muziką įrašė Andrius Mamontovas, todėl ir imta jį vadinti Tranzu), dirbęs dainininkės Sati vadybininku, buvęs vienas geriausių elektrinio bugio šokėju Lietuvoje; daugkartinė meninės gimnastikos čempionė Irma, vadinama Amrita; elektrinio bugio čempionė Tamara; robo-dance šokėjas Robertas; šokėjas bei saksofonininkas Laimis ir Karina.
Visos „69 danguje” merginos ir „Naujieji Lietuviai” – labai geri mūsų draugai, tad Karina dar iki susikuriant grupei „69 danguje” draugiškai sutiko dalyvauti mūsų fotosesijoje. Ji tokia pat graži kaip ir mūsų grupės lyderis (juokiasi). O jei rimtai, tiesiog mes abu atrodome lyg iš japonų animacijos arba tarsi šokančios lėlytės.
Japonams dainavo lietuviškai
– Kokie jūsų grupės pasiekimai?
– Tai, kad yra grupė „Robotukai”, jau pasiekimas (juokiasi). Kitų tokių nėra.
O jei rimtai, nežinau, ką reiškia pasiekimai. Ar galima vadinti pasiekimu, kad mes atstovavome Lietuvai Japonijoje vykusioje parodoje „World EXPO 2005”? Dalyvavo 122 valstybių atstovai – truputį daugiau nei Eurovizijoje…
– Ką ten veikėte?
– Mus oficialiai pakvietė Lietuvos aplinkos ministerija. 2005 metų gegužę labai moderniame Lietuvos paviljone 2DNR, kur civililizacija ir gamta simboliškai susijungė į dvi DNR spirales, pristatėme Lietuvą. Dainavome lietuviškai! Ir japonai pagarbiai klausėsi mūsų kalbos skambesio.
Gyvenome Nagojos mieste. Tai metropolis, kurio prefektūroje Aichi veikė „World EXPO 2005”. Būtent ten yra „Toyota” būstinė, kuriami nuostabūs „Lexus” automobiliai.
Parodoje visas pasaulis tilpo viename specialiai pastatytame miestelyje. Buvo parodyta, kaip žmonės gyvens po 10 metų. Tačiau jau dabar japonai gyvena taip, kaip mes gyvensime po dešimtmečio, todėl matėme tai, kas bus po 20 metų (juokiasi).
– Kur muzikuojate?
– Dažniausiai pasirodome V.I.P. renginiuose, klubuose, LITEXPO parodose.
Pasisako prieš surobotėjimą
– Robotai – jūsų gyvenimo būdas ir filosofija? Jie juk siejami su japonais. Kur jūsų patriotiškumo jausmas?
– „Robotukai” – linksmų modernių žmonių gyvenimo būdas. Filosofuoti gal neverta, bet galima sakyti, kad tai robo-fantastinė kultūra, žinoma visame pasaulyje. Kodėl siejama su japonais? Toje šalyje vaikai augo žiūrėdami animacinius filmukus apie robotuko Astrobojaus nuotykius… O Terminatorius, Stenlio Kubriko filmai? Visame pasaulyje gausu šios kultūros gerbėjų!
Tik „Robotukai” tai vertina ironiškai: mes, žmonės, neturime tapti robotais. Per savo pasirodymus galime ir pasijuokti linksmai dainuodami apie robotuko ir merginos meilę (juokiasi).
Gal bus įdomu, kad japonai oficialiai paskelbė, jog 2020 metais, kai robotai bus tokia pat įprasta mūsų gyvenimo dalis kaip dabar kavos aparatai, jų šalis iš to per metus gaus 12 milijardų eurų pelno.
– Jūsų uždavinys scenoje – ne tik muzika, bet ir šou. Ką konkrečiai darote?
– Scenoje žiūrovai mato autorinę vaizdo grafiką, interaktyviai susietą su veiksmu scenoje, kur šoka biorobotai. Mūsų kostiumai kurti garsių dizainerių – Juliano Fedo ir „TranzArt”.
Pavyzdžiui, biomechaniniame šou „Liquid” robotukas klausia: „Ar robotai gali mylėti?” Į tikslių biotroninių judesių sūkurį „įsivelia” gyvas „virusas” – nuostabi mergina Amrita meninės gimnastikos lankstumu išlydo robotukų „schemas”.
Kita miniatiūra: sekretorė robotukė monotoniškai antspauduoja konvejerio robotukų dokumentus. Tačiau vienas robotukas pastebi, kad sekretorė sugedo, programa kartojasi, ir ją perprogramuoja. Staiga niūri aplinka pasikeičia, vienas robotukų užgroja saksofonu, robotukai šoka. Pačiame įkarštyje įeina seksuali mergina ir pareiškia esanti sužavėta, kad robotukas turi tikrus jausmus – tad norėtų pamatyti jo kylančią raketą, nes juk meilė valdo mus!
Robotukas atsako: „Vibruok!” Jam raketa – vibratorius, mergina – planeta. Finalą turbūt supratote?
Šis šou atliekamas taip, kad atrodo lyg vaizdo klipas. Veiksmą scenoje galima stebėti šokant. Tai nauja klubų kultūros kryptis.
Su „Robotukų” garso takeliu dirba tokie žinomi prodiuseriai kaip EXEM, „Flaxen Beats”.
Planuoja dar ne vieną vaizdo klipą
– Ar jūsų atliekama muzika jausminga?
– Be abejo, jausminga, nes electro ir disko muzika – puikus jausmų kokteilis (juokiasi).
– Esate vieninteliai tokios muzikos atstovai Lietuvoje?
– Taip. Ir, manome, Baltijos šalyse. O vieną mūsų „miksą” groja Rusijos radijo stotys.
– Kokie artimiausiai grupės planai? Kiek žinau, planuojate „sukti” vaizdo klipą. Kaip jį įsivaizduojate?
– Jau turime gan neblogą „Bio Mechanic” vaizdo klipą (nominuotą „Tango TV” metų vaizdui 2005″), tačiau yra tiek linksmų naujų dainų, kurioms reikia vaizdo. Dabar dalyvaujame vieno kino filmo kūrime. Jei ten kuriamas vaizdas tiks, panaudosime jį naujam klipui.
Mūsų klipai – tai modernaus dizaino ir robo-dance šokio „miksas”. Kaip Beni Bennasi, „Kraftwerk”, „Daft Punk”, Mylo klipai.
– Koks jūsų požiūris į kitokio stiliaus lietuvišką muziką?
– Dabar Lietuvoje populiaru tai, kas transliuojama per televiziją. Kadangi Lietuva – valstiečių kraštas, tai ir populiariausia transliuojama muzika – valstiečių.
Mums patinka įvairi lietuviška muzika. Ypač žavi Cicinas (juokiasi).
– Manote, jūsų darbas reikalingas Lietuvos muzikos pasauliui? Gal prisidedate prie kokio kilnaus tikslo?
– Taip, dalyvavome kuriant socialinę reklamą „Nauja mada” (gal matėte afišas „Jie pasirinko sveiką gyvenimo būdą”?).
– Kokia veikla užsiimate, be muzikos?
– Dirbame, mokomės. Vieni dirba dizaino srityje, interneto versle, kiti – kazino, dar kiti studijuoja architektūrą; yra ir abiturientas.