Kardiologų priesakai sveikai gyventi

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sergamumas ir mirtingumas dėl šių ligų Baltijos šalyse yra vienas didžiausių, o mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 54,4 procento visų mirčių Lietuvoje. Pernai Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos, infarkto, insulto mirė 21 tūkstantis žmonių.

Įtaką daro tradicijos, draugų požiūris

„Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gali padėti sumažinti sveika gyvensena. Apie gyvensenos reikšmę šioms ligoms dar per mažai kalbama. Būtina į tai atkreipti visuomenės dėmesį”, – teigė Kauno krašto kardiologų draugijos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto rektorius ir Kardiologijos klinikos vadovas profesorius Remigijus Žaliūnas.

Nerūkyti, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, vengti antsvorio, sureguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį – tai vieni pagrindinių kardiologų priesakų norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau pastaraisiais metais jos užklumpa ne tik vyresnio amžiaus, bet ir vis jaunesnius žmones.

„Gyvensenai įtakos turi geografinė platuma, kurioje gyvename, tautos, kultūros, šeimos tradicijos. Galų gale asmeninis požiūris, formuojamas socialinės aplinkos, profesijos, bendradarbių ir draugų. Patirtis rodo, kad tradiciškai suvokiant gyvenimą, tai, kas malonu, dažniausiai yra nesveika. Vargu, ar galime ignoruoti per daugelį amžių susiformavusius mitybos įpročius, kurie praskaidrina mūsų gyvenimą, tačiau ne visada dera su moksliškai įrodytais sveikos mitybos principais”, – teigia Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas, gydytojas kardiologas docentas Rimvydas Šlapikas. Jo tvirtinimu, taisyklinga mityba yra viena svarbiausių sudedamųjų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dalių.

Alternatyvioji medicina populiarėja

„Mityba turi įtakos žmogaus svoriui, lipoproteinų ir gliukozės koncentracijai kraujyje, arteriniam kraujo spaudimui, endotelio funkcijai, uždegimo bei krešumo rodikliams. Taisyklingą mitybą lemia tinkamas pagrindinių maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų ir riebalų bei mineralų ir vitaminų kiekis ir santykis”, – teigia docentas R.Šlapikas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai ligonių, iš jų ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis, teikia pirmenybę alternatyvios medicinos metodams. Pagal juos gydosi apie 50 proc. amerikiečių. Visame pasaulyje populiari joga, meditacija, akupresūra, aromaterapija, magnetoterapija, akupunktūra, taip pat augaliniai preparatai, vitaminai, mineralai ir neaugaliniai maisto papildai. JAV per vienerius metus ligoniai alternatyviems gydymo būdams išleido 30 milijardų dolerių.

„Su maistu organizmas gauna maisto ir biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų vitaminų ir mineralinių medžiagų, – sakė docentas R.Šlapikas. – Jei žmogus maitinasi netinkamai, jis turėtų vartoti maisto papildų, turinčių aminorūgščių, riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų ar kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Be reikalo reikėtų nevartoti maisto papildų, turinčių dideles veikliųjų medžiagų koncentracijas”.

Kartais ligoniai mėgina savarankiškai gydytis vien maisto papildais, o pas gydytojus ateina ligai jau įsigalėjus. „Jei žmogus nori gydytis alternatyviosios medicinos būdais, galbūt gydytojas turėtų eiti į kompromisą su juo ir, gydydamas jį tradicinės medicinos metodu, visiškai nenuneigti ir alternatyviosios gydymo būdų”, – sakė docentas R.Šlapikas.