Nuo gegužės medikų atlyginimai didinami dar vidutiniškai 21 proc. Labiausiai papilnėti turėtų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kaimo vietovėse dirbančių gydytojų ir slaugytojų piniginės. Neturėtų likti nuskriausti ir kiti gydymo įstaigų darbuotojai – vairuotojai, buhalteriai.
Algoms didinti šiame etape skirta 210 mln. litų. Medikų atstovai tikina, kad neišspręstų problemų ir pirminėje grandyje, ir ligoninėse netrūksta, ir jos taip pat gali lemti realų darbo užmokesčio kilimą.
Vis dar balansuojami netolygumai
Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga praėjusią savaitę surengtuose spaudos pusryčiuose pranešė, kad medikų darbo užmokestis šį mėnesį turėtų išaugti dar apie 21 proc., laikantis pernai su medikais pasirašyto susitarimo. „Susumavus visus algų didinimo etapus, per metus medikų algos išaugs apie 68 proc. 2007 metais, kaip ir numatyta, jos bus didinamos dar 20 proc., dar antra tiek – ir 2008 metais. Aišku, ir tada Lietuvos gydytojai bei slaugytojai dar negaus tokių atlyginimų, kokius gauna jų kolegos kitose ES šalyse, bet skųstis jau tikrai nebeturėtų”, – svarsto Ž.Padaiga.
Ministras prasitarė, kad rudenį, kai bus tikslinamas ir perskirstomas biudžetas, galbūt pavyks rasti galimybių dar šiek tiek lėšų skirti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui kelti.
„Pernai pavasarį atlyginimai buvo daugiausiai padidinti specializuotas paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams, siekiant sulaikyti nuo migracijos ypač aukštos klasės specialistus. Dabar labiausiai augs rajonų ligoninių gydytojų ir slaugytojų algos, šiek tiek mažiau – dirbančių apskričių ligoninėse”, – tikina Ž.Padaiga.
Iš viso stacionarinėms paslaugoms papildomai atiteks beveik 90 mln. litų. Rajonų ir apskričių ligoninių paslaugų vertė kyla 14 proc., universitetinėse ligoninėse – apie 11 proc.
Ženklios investicijos numatomos į pirminę sveikatos priežiūrą – 45,3 mln. litų. Numačius priedą už darbo rezultatus lėšų kiekis už pacientams teikiamas paslaugas augs vidutiniškai 20 proc., o skatinamųjų paslaugų – net 30 proc. Didesnį slaugytojų darbo užmokestį lems paslaugų apimčių didinimas 7, 5 proc. ir tiek pat – bazinių paslaugų kainų.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugų bazinė kaina indeksuojama 14 proc., be to, bus papildomai mokama už pacienčių pervežimą dėl gimdymo bei pogimdyvinio laikotarpio patologijų.
Numatyta nemažai naujovių
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas akcentuoja, kad pirmą kartą įstaigos gaus papildomų lėšų nusidėvėjusios aparatūros bei įrangos atnaujinimui. Tam, be 210 milijonų, skirta dar 26,5 mln. litų.
„Šioms reikmėms skiriamų lėšų nuoseklus didinimas numatomas ir 2007 bei 2008 metais. Tai žingsnis siekiant realių paslaugų įkainių. Manome, kad tikslinga investicijoms skirtas lėšas, kurios dabar išbarstomos po 100 tūkst. per visą Lietuvą ir naudojamos naujiems langams ar sienoms dažyti, naudoti vien tik kompleksiniam naujų technologijų įsigijimui”, – aiškina ministras.
Nemažai pasikeitimų numatoma pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Skatinamųjų paslaugų įkainis didinamas 30 proc., neįvedant naujų paslaugų ir nedidinat jų bendros apimties. Tai reiškia, kad gydytojai tikrai gaus daugiau pinigų nekeliant papildomų reikalavimų dėl didesnio darbo krūvio.
Kitas naujas dalykas – bus skiriami su paslaugų kokybe siejami priedai prie už aptarnaujamus gyventojus mokamos bazinės kainos.
„Pirmuosius du mėnesius nekeliama jokių papildomų sąlygų. Per tą laiką bus sukurta vertinimo sistema, leisianti susieti uždarbį su veiklos rezultatais. Tai turėtų skatinti gydytojus labiau rūpintis lėtinėmis ligomis sergančiais ligoniais. Jei jų hospitalizacijos procentas viršytų šalies vidurkį, įvertinimas būtų nepalankus ir gydytojas negautų priedo”, – komentuoja ministerijos sekretorius.
Taip pat bus ieškoma galimybių dar šiemet papildomai skirti lėšų ligonių, sergančių lėtinėmis ligomis, mokymui. Šį darbą turėtų atlikti slaugytojai. Planuojama sukurti monitoringo sistemą, kuri padės valdyti pacientų eiles. Pagrindinis tikslas – kiekvienas ūmios būklės ligonis turi tą pačią dieną patekti pas šeimos gydytoją.
Dėmesio sulaukė ir ambulatorinė grandis, turinti perimti naštos dalį iš stacionarų. Jai skyrus 37,3 mln. litų, paslaugos vertė vidutiniškai augs 26 proc., o dienos stacionare – 30 proc. Bus skatinama, kad daugiau procedūrų būtų atliekama poliklinikose. Už chirurgo konsultaciją, jei jos metu padaromos mini intervencijos, paslaugos įkainis didinamas dvigubai. Kitų specialistų – nuo 15 iki 20 proc.
Vėl užsimena apie streiką
„Popieriuje viskas gražiai atrodo. Pamatysime, kaip bus realybėje, manau, kad iki birželio vidurio įsitikinsime, kiek realiai išaugo medikų algos, ar tai atitinka pažadus ir prioritetus”, – sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Jo teigimu, ne į visus pateiktus pasiūlymus ir norus reaguota. Apie kai kuriuos teks artimiausiu metu pradėti diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija.
Ypač daug neišspręstų problemų dar yra pirminės sveikatos priežiūros sistemoje. Norint stabilizuoti atlyginimų vidurkį pirminiame lygyje Gydytojų sąjunga siūlo inicijuoti administravimo pokyčius – atsiskaitymas dėl uždirbtų pinigų turėtų būti susietas su gydytoju, jis su administracija atsiskaitytų per sutartis. Tai leistų racionaliau naudoti lėšas.
Siūloma indeksuoti prisirašiusio gyventojo įkainį trečdaliu kiekvienoje amžiaus grupėje, didinti įkainius už odontologinę pagalbą vaikams, nustatyti vienodus įkainius už pacientų priežiūrą nakties metu, nesvarbu, kur bus suteikta paslauga, sudaryti sąlygas lėtiniams ligoniams receptus išrašyti pusei – vieniems metams, atskirti socialines slaugytojų ir gydytojų teikiamas funkcijas ir už jas papildomai mokėti.
Vienas iš svarbiausių reikalavimų – indeksuoti prevencinių priemonių, kurias vykdo pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistai, įkainius, ypač kardiovaskulinės rizikos, kuris turėtų didėti net dvigubai, o kitų paslaugų – trečdaliu.
„Prevencinių programų vykdymas gydymo įstaigoms duoda vien nuostolius. Jei ši problema nebus sprendžiama, nuo liepos 1 dienos planuojame šį darbą nutraukti”, – tikina L.Labanauskas.
Ž.Padaiga, paklaustas, ar bus atsižvelgta į šį reikalavimą, sakė: „Gydytojai niekuomet nebus patenkinti. Vos pradėjus man dirbti šiuos įkainius didinome, pavyzdžiui, gimdos kaklelio prevencijos programos. Tada medikai sakė, kad jie geri. Dabar ir vėl per maži. Todėl visus juos po truputį didiname”.
Tik, aišku, ne tiek, kiek gydytojai pageidauja. Pasak H.Baubino, labiausiai kils tie, net iki 60 proc., kurių struktūroje didžiausią dalį sudaro gydytojo darbas, pavyzdžiui, tepinėlio paėmimas.
„Neišsprendus šių problemų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimai nedidės, todėl gali tekti ir streiką prisiminti. Be to, už kai kurias paslaugas imsime reikalauti pinigų iš pacientų, pavyzdžiui, už socialines pažymas, priežiūrą nakties metu kaime”, – tikina Gydytojų sąjungos prezidentas.
Abejoja, ar panaudos lėšas
Ministerijai medikų atstovai rekomenduoja koreguoti ir naują stacionarinių asmens priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką, nes ji irgi gali tapti kliūtimi didinti atlyginimus ligoninėse dirbantiems medikams, gali kilti problemų ir įstaigoms panaudojant lėšas.
„Pažadai, numatyti medikų ir sveikatos politikų susitarime, vykdomi, tačiau man neramu, ar tikrai visos gydymo įstaigos, ypač rajonų ligoninės, panaudos tuos pinigus, nes dėl pasikeitusios apmokėjimo už paslaugas tvarkos prarado nemažai lėšų”, – sako Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.
Ji viliasi, kad šio atlyginimų didinimo etapo metu bus pagaliau ištesėti pažadai algas kelti ne tik medikams, bet ir kitiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams – vairuotojams, valytojoms, buhalteriams ir kitiems, nes į 210 milijonų litų buvo įskaičiuotas atlyginimų didinimas 30 proc. ir jiems.
A.Baublytės skaičiavimais, šio algų kėlimo etapo metu gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondas padidės nuo 20 iki 25 proc., bet ar tikrai tiek kils ir atlyginimai, kyla abejonių.
„Jie gali ir nepasiekti darbuotojų. Paslaugų išlaidos didėja, o įkainiai tiek daug neauga, todėl įstaigų vadovai kai kada neturi kitos išeities, kaip tik dalį darbo užmokesčiui skirtų lėtų panaudoti kitoms reikmėms”, – svarsto medikų atstovė.