Braškės – ligoniams ir sveikiems

Braškėms abejingų nėra. Jei ne dėl skonio, tai bent dėl grožio. Braškių raudonis užliejo turgų prekystalius, jų siūlo ir sodininkai, radę kamputį netoli kokio prekybos centro, pardavinėja ir vaisių prekiautojos gatvėse.

Jeigu žmogus nėra alergiškas, gydytoja dietologė Teresė Kupšienė pataria nepraleisti progos ir pasmaguriauti šia vasaros dovana. Žinoma, uogas pirmiausiai reikia nuplauti po stipria vandens čiurkšle.

– Braškės žmogaus organizme padeda palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Jos yra vitamino C šaltinis, o šis vitaminas yra žmogaus gyvybingumo variklis. Braškės turi kalio, o šis gerina širdies darbą. Todėl patartina jų valgyti žmonėms, kurie turi širdies ritmo sutrikimų. Braškės stiprina nervų sistemą, o jose esantis magnis stiprina kaulus, šalina mėšlungį. Magnio itin stokoja alkoholikai, todėl ir šiems labai patartina kas dieną pavalgyti braškių, sustiprėti, gal ir žalingas įprotis atitols. Šiose uogose šiek tiek yra ir geležies, tinka sergantiems mažakraujyste. Turi folinės rūgšties ir labai tinka ligoniams, kurie patyrė chemoterapiją. Tačiau šios gražiosios uogos gali būti ir nenaudingos. Nepatartina jų daug valgyti tiems, kas serga inkstų akmenlige, inkstų nepakankamumu, nepadauginti ir diabetikams bei skrandžio ir žarnyno problemų turintiems asmenims. Ir itin šių uogų turi saugotis braškėms alergiški žmonės, nes gali sukelti dilgėlinę ar net astmos priepuolį. Kaip braškių pasiruošti žiemai? Manau, kad dabar geriausias būdas – šaldyti. Visi turi gerus šaldytuvus, šaldiklius. Dėti uogas į maišelius, išspausti iš jų orą, dėti į šaldiklius. Tinka kompotams (sena tradicija), tik reikia nepadauginti cukraus. Taip pat virti uogienes. Visiškai netinka į verdamas uogienes dėti želė. Gaila, tačiau pramoninės gamybos uogienės dabar yra su želė, o tai kenkia ateroskleroze sergantiems žmonėms. Želatina apskritai nepageidautina, nors importinės uogienės be šio komponento beveik nebūna.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip augintos braškės. Visada naudingesnės bus tos, kurios užaugo natūraliai, atvirame plote, be plėvelės, ne šiltnamyje. Ir uogos, kaip ir daržovės, augintos po plėvele, turi daugiau nitratų. Nitratai trukdo organizmą aprūpinti deguonimi, todėl draudžiama tokių uogų (ar daržovių) duoti kūdikiams ir mažiems vaikams. Dėl deguonies stokos jie net gali imti mėlynuoti, – įspėja gydytoja dietologė Teresė Kupšienė.

Užtat dar yra miško žemuogių, kurioms nitratai yra „nepasiekiami”, nusiminti neverta.

Braškių sezonas pačiame įkarštyje, kaimynystėje jau juntami verdamos uogienės kvapai. Šie tarsi ir primena – ar viską padariau, kad turėčiau savo uogų ir uogienių be jokių ten želė ir kitokių nepageidaujamų priedų.

Janina Zvonkuvienė