Vienas iš sukrėtimų, kuris neišvengiamai laukia lietuvių Didžiojoje Britanijoje – tenykštis maistas. Parduotuvėse galima įsigyti įvairiausių produktų, panašių, kaip ir Lietuvoje, juolab jau veikia ir kelios lietuvišku maistu prekiaujančios parduotuvės, tad ilgesniam laikui nuvykę žmonės itin didelio skirtumo nepajunta.
Tuo tarpu atvažiavus trumpam, kai apsigyveni viešbutyje ir tenka maitintis užkandinėse, kavinėse ar restoranėliuose, kaipmat pajunti tikrąjį britų virtuvės „žavesį”.
Į darbą – su maišeliu
Atrodo, kad visas Londonas sėte nusėtas sumuštinių parduotuvėlėmis ir kavinukėmis, kur jokio kito maisto, išskyrus juos, nerasi nė su žiburiu. Na, gal dar kokį gabalą pravėsusios picos, kuri atrodo kaip vakarykštė. O jei ten rasi tradicinį britų patiekalą „fish and chips” (žuvis kepta tešloje ir bulvių traškučiai), gali laikyti save sėkmės kūdikiu.
Britai paprastai gana sočiai pusryčiauja. Bent jau viešbučiuose ryte tradiciškai patiekiama plaktos kiaušinienės su dešrelėmis, kepta šonine ir kumpiu, apkeptų pomidorų ir pievagrybių. Dar sūrio, dešros, jogurto, ir žinoma, bandelių su sviestu ir džemu, įvairių rūšių sausų dribsnių. Namuose paprastai geriama arbata su pienu, valgomas sumuštinis – pakepinta riekelė baltos duonos su džemu ir dribsniai su pienu.
Dirbantys anglai maždaug pirmą valandą dienos ne pietauja, o valgo priešpiečius. „Dažniausiai tai sumuštiniai ir kava, arbata”, – paaiškina britas Naidželas Harlandas. Londoniškis jau daugybę metų juos valgo ir kitokių priešpiečių nė neįsivaizduoja. Jei nepatinka sumuštiniai, pasiūlo eiti į salotų barą. Tačiau skirtumas tik toks, kad ten lėkštėje šalia sumuštinio dar įkrečiama kokių nors salotų.
Be to, anglai pirmenybę atiduoda arbatai, o ne kavai, kurios išvirti geros ir stiprios nemoka, tik kavinėje gali gauti tikros „espresso”, o šiaip teks tenkintis kavos skonį turinčiu skystu gėrimu. Arbatos fanai nesivargina ir arbatą, dažniausiai su pienu, geria iš pakelių, o ne užplikę arbatžoles.
Sriubos geriau nevalgyti
Antrus metus Londone dirbanti Lietuvos ambasados pirmoji sekretorė Vilija Jatkonienė tikina prie britų virtuvės taip ir neįpratusi. Sumuštinius priešpiečiams ji pasidaro namuose pati, nusipirkusi jiems įvairių produktų parduotuvėje. „Baisūs”, – įvardija trumpai ir aiškiai. Neskani balta duona ar batonas, sausi, aptepti kokiomis salotomis ar uždėtas gabalėlis mėsos, sūrio, ir viskas.
Angliškų sumuštinių skonį nori nenori teko išbandyti savo kailiu. Tiesą sakant, iš pradžių jie atrodo ne taip jau blogai, ypač tos rūšies, kuri čia pat pašildoma specialiame keptuve, pavyzdžiui, perpjautas perpus prancūziškas batonėlis, o viduje – keli griežinėliai „Mocarelos” sūrio, pomidoro ir baziliko lapelis. Tačiau kai tai valgai keturias dienas iš eilės ir ne tik pietums, bet neretai ir vakarienei, nė žiūrėti nebesinori.
Apsidžiaugėme Londono centre, netoli Šv. Pauliaus katedros, aptikę užkandinę, kur buvo siūloma dienos sriuba. Tačiau pasisekė (kaip vėliau paaiškėjo, tuo reikėjo tik džiaugtis) tik vienai iš lietuvių kompanijos, nes buvo tik viena sriubos porcija. Deja, rudos spalvos drebučių pavidalo grybų sriuba, kurioje plaukiojo grybų kotai, apetito nežadino.
Tuo tarpu kostiumuoti aplinkinių įstaigų darbuotojai kirto sumuštinius ir sriubą. Lankantis įstaigose teko matyti, kad kai kurie pietauja darbo vietoje: jei ne sumuštinius valgo, tai jogurtą ar varškės užkandį iš dėžutės, nusipirktos parduotuvėje. Kai kurie mažutėje virtuvėlėje (jos daug kur įrengtos) pasišildo sultinio iš pakelio.
Mėgaujasi kitų tautų maistu
Nusprendėme atsigriebti ir įvertinti britų virtuvės ypatumus vakarais. Beje, po darbo britai ir pietauja, ir vakarieniauja vienu metu. Užsukome į populiariam tinklui priklausančią kepsnių užkandinę netoli Lesterio aikštės. Ten ragavome steiką (tradicinį jautienos kepsnį) su daržovėmis ir garstyčių padažu. Buvo tikrai skanu.
Taip pat skanavome kito populiaraus patiekalo – žuvies, keptos tešloje su bulvėmis. Menkės filė buvo minkšta, skani, padengta traškia plutele, tačiau nuvylė garnyras – virti žali žirneliai. Ir be jokio padažo, tad maistas buvo labai sausas. Kitą vakarą valgėme tradicinėje angliškoje smuklėje. Tris ketvirtadalius meniu sudarė, nepatikėsite, sumuštiniai. Tiesa, dar buvo kelių rūšių dešrelių.
Sauso davinio iškankintiems
skrandžiams pasisekė tik apsilankius itališkame restoranėlyje, kur gavome tradicinės itališkos daržovių sriubos, įvairių rūšių makaronų, salotų. Šiokiadienio vakarą ši maitinimo įstaiga buvo sausakimša anglų – matyt, ir jiems jau apkarto jų nacionalinė virtuvė.
Prieš kelerius metus lankantis Londone pažįstami londoniečiai per pusę miesto vežė mus vakarieniauti į italų šeimyninį žuvies restoraną. Tada atrodė keistoka tiek toli trenktis dėl vakarienės, bet dabar galima juos suprasti. Paieškojus galima rasti nebrangių kitų tautų, pavyzdžiui, Kipro virtuvės užeigų, kuriose maistas geras ir skanus, mums įprastas – daug mėsos, daržovių. Anglai dar dievina indišką maistą, tad jį gaminančių kavinių galima rasti ant kiekvieno kampo
Teko įsitikinti, kad Anglijos provincijoje gyvenantys britai pakviestus į svečius lietuvius vaišina normaliais ir skaniais naminiais valgiais: populiarūs avienos, ėrienos, keptos, virtos ar troškintos, patiekalai su bulvėmis, daržovėmis, jautienos kepsniai ir troškiniai, orkaitėje kepta žuvis, sriubos. Ir, žinoma, pudingais – tai tradicinis angliškas saldėsis, gaminamas iš biskvito, sulaistyto brendžiu, pagardinto razinomis ir džiovintais vaisiais, su vaniliniu ar šokoladiniu užpilu.