Į svečio širdį per… skrandį

Vienas iš svetingumo pasireiškimo būdų – dėmesys svečių papročiams, skoniams, užstalės tradicijoms. Tai pakelia susitikimo nuotaiką ir palieka puikius prisiminimus apie namus, kur viešpatauja nuoširdumas ir palankumas svečiams. Be abejo, tai sustiprina draugiškus santykius, kurie praverčia visose gyvenimo ir veiklos srityse.

Užsienio svečius vaišinti tuo, ką mes valgome kiekvieną dieną – ne pati geriausia išeitis. Verta atsiminti, kad, pavyzdžiui, švedai, danai ar suomiai anaiptol nesižavi šašlykais ir geriau liks alkani, negu valgys tokį aštraus skonio ir kvapų prisodrintą patiekalą. Europiečiams mineralinis vanduo prie pietų stalo – visai įprastas dalykas, bet korėjiečiai tokio vandens iš viso nevartoja. Vengrai negeria kisieliaus, rumunai nevalgo juodos duonos, anglai – dešrelių, virtos dešros ir košių. Taigi ką mėgsta pasaulio žmonės?

Vokietija

Vokiečiai valgo viską. Todėl jiems galima patiekti visus lietuviškus (ir ne tik) valgius ir užkandžius. Teutonų palikuonys mėgsta pertrintas (piurė) daržovių sriubas. Antram patiekalui – kiaulieną, vištieną arba virtas daržoves su bulvėmis.

Apie sumuštinius (butterbrod) nėra ko ir kalbėti, pats pavadinimas rodo jų kilmę. Geriausiai – su žuvies delikatesais ir mėsa. Tačiau padažais nereikėtų piktnaudžiauti.

Iš saldžių patiekalų vokiečių skrandį labiausiai džiugins plakta grietinėlė, kremai, želė, putėsiai, vaisiai su sirupu. Patiekiami pyragaičiai ir bandelės turi būti nedideli (30-35 g). Pietus ir vakarienę geriausiai užbaigti kava, kava su pienu ar grietinėle. Vokiečiams skaniausia kava būna tada, kai prie 100 g natūralaus produkto pridedama 10-20 g cikorijos.

Anglija, Amerika, Kanada

Dėl skonio nesiginčijama, bet taip jau išėjo, kad daugumos šių šalių gyventojų skoniai yra panašūs. Anglijos, Amerikos ir Kanados virtuvei būdinga natūralios mėsos patiekalų gausa:bifšteksai, rostbifai, langetai su būtina mėsos sulčių rožine „kepurėle”.

Labai keista, bet padažų ši virtuvė vartoja nedaug, ypač su paskrudintais miltais.

Pirmuosius pusryčius šių šalių gyventojai valgo anksti ir gausius, vidurdienį – tradicinis lančas.

Per pirmuosius pusryčius paprastai valgoma kepta kiauliena, bet be garnyro, paštetai, sūris, rūkyta ir marinuota silkė, omletas. Vietoje duonos yra geriau karšti skrebučiai. Pusryčiams būtini vaisiai ir daržovės.

Amerikiečiai ir kanadiečiai mėgsta rytais pakramsnoti obuolių pyrago su šaltu pienu. Baigiant pusryčiauti tinka kava arba kavos punšas – į kavos puodelį įpilti 1 arbatinį šaukštelį vyno arba konjako, įdėti 2 gabaliukus cukraus, sutarkuotą citrinos ar apelsino žievelę, arba airiška kava – puodeliui stiprios kavos su grietinėle ar grietine – 2 šaukšteliai degtinės ar viskio.

Anglai, aišku, labiau mėgsta stiprią arbatą su pienu.

Lančo metu pirmenybė teikiama sumuštiniams su žuvimi, kumpiu ar liežuviu, nesudėtingiems karštiems patiekalams, sultims ir karštiems gėrimams.

Visų šių šalių gyventojai mėgsta visokeriopai sumaišytus gėrimus, ypač su ledu, vadinamuosius „koblerius” (angl. cobbler), putojančius gėrimus (angl. fizz), pieno, kiaušinių, cukraus ir vyno ar degtinės mišinius (angl. flip).

Anglų, amerikiečių ir kanadiečių pietūs, mūsų akimis žiūrint, gana vėlyvi – 18-20 val. Pradžiai siūloma 2-3 rūšių užkanda. Ant stalo būtinai turi būti sviesto ir atšaldyto vandens.

Tarp pirmųjų patiekalų pirmenybė teikiama daržovių, ankštinių, pomidorų, moliūgų pertrintoms sriuboms, sultiniams su skrebučiais, naminiais makaronais, daržovėmis. Tačiau tinka ir mūsiškė baltinta sriuba, mėsa joje turi būti supjaustyta smulkiais gabaliukais ir be kaulų. Minimose šalyse sriubos mėsa paprastai patiekiama atskirai.

Porcija neturi viršyti 200-250 g. Anglai nemėgsta žuvies sriubų. Tuo pat metu Airijoje žuvienė su smulkiomis bulvėmis ir pomidorais, pabaltinta tarkuotu muskato riešutu ir grietine, laikoma airių nacionaliniu valgiu – airiška žuviene.

Antrajam patiekalui siūloma jautiena, veršiena, paukštiena, neriebi kiauliena, daržovės. Labiausiai mėgstamas yra bifšteksas iš jautienos išpjovos, taip pat „fillet brochette” – ant iešmo kepta mėsa su šampinjonais ir svogūnais. Garnyrui – ryžiai su pomidorų padažu.

Anglų, amerikiečių ir kanadiečių valgių sąraše taip pat rasime ant iešmo keptą viščiuką, eršketą, troškintą zuikį, mėsos pyragą.

Škotams, be abejo, būtų smagu svečiuose paragauti savojo „haggis” – pudingo iš avies ar veršiuko širdies, kepenų ir plaučių, sumaišytų su avižiniais miltais ir apkepintų jaučio skrandyje.

Desertui anglai ir amerikiečiai renkasi mums įprastus kompotus, keptus obuolius su grietinėle, ledus su riešutais, šokoladu, apelsinu, desertinius kokteilius, glintveinus, punšą.

Bet kuriuo atveju ant stalo turi būti atšaldyto vandens. Pietums baigiantis patiekiama stipri juoda kava.

Prancūzija

Jeigu kinų kulinarinį meną prilygintume filosofijai ir medicinai, tai prityrusio prancūzų kulinaro menas laikytinas poezija. Šiam teiginiui įrodymų turbūt nereikia.

Pagrindinis prancūzų kulinarijos požymis – jos įvairiapusiškumas, subtilios patiekalų aromatinės ir skonio savybės.

Prancūzų kulinarijos burtininkai naudoja nesuskaičiuojamą daugybę prieskonių ir pagardų, puikių vynų, konjakų ir likerių padažų gamybai, mėsos troškinimui, žuvies kepimui.

Prancūzai tvirtina, kad cukrus ir vynas suteikia mėsai ypatingai subtilų aromatą ir skonį.

Mėsos patiekale turi būti matomos sultys. Priimant svečius iš Prancūzijos, reikia neužmiršti baltojo arba raudonojo vyno.

Dauguma prancūzų po antrojo patiekalo priprato pasimėgauti sūriu, o desertą užsigerti juoda kava.

Antrajam karštam patiekalui ten priimta atskirai patiekti salotas – kopūstų, pomidorų, ridikų, agurkų. Vienas mėgstamiausių prancūzų valgių – kepta plekšnė.

Per pirmuosius pusryčius prancūzai geria vaisių ar daržovių sultis, kavą, valgo kiaušinius, sūrį, omletą (taip pat ir su uogiene), kefyrą, varškę su grietine, kreminius konditerijos gaminius.

Antriesiems pusryčiams (12 val.) patiekiami šalti jūros produktų užkandžiai, paukštiena, farširuotos arba troškintos daržovės, nesudėtingi karšti patiekalai.

Pietums (18-19 val.) prancūzai renkasi įprastus valgius – jautienos sultinį, pertrintas svogūnų ir pomidorų sriubas, taip pat baltintas sriubas, barščius, šiupinines.

Antrajam patiekalui prancūzai nėra išrankūs, tačiau mėsos reikia neperkepti, palikti joje šiek tiek rožinių sulčių. Desertui tinka viskas, ką mėgsta anglai ar amerikiečiai.

Italija

Šiai virtuvei būdinga aštrių užkandžių gausa, kuri patiekiama ir pietums, ir vakarienei. Ypač mėgstamos sūdytos ir marinuotos daržovės, dažniausiai pagardintos alyvų aliejumi, pipirais, actu ir garstyčiomis. Užkandai italai neatsisako įvairių jūros žuvų su raudonu marinatu, silkių, krabų bei šaltų paukštienos ir mėsos patiekalų.

Italai dievina sriubas. Norėdami suteikti sriuboms aštrumo, italų virėjai prideda į jas prieskonių, česnakų, įpila vyno. Krabų, krevečių, midijų, austrių sriubos – tai italų „pilvo šventė”.

Dauguma mėsos ir žuvies patiekalų būtinai pagardinami vynu ir aštriais padažais. Kepimui naudojamas tik alyvų aliejus. Mėsa patiekiama su aguročiais, baklažanais, žaliaisiais žirneliais, pomidorais, tarkuotu sūriu.

Patys mėgstamiausi italų valgiai – spagečiai (spaghetti) ir rizotas (risotto) – ryžių patiekalas su visokeriopais priedais. Garnyrai patiekiami atskirai. Verta atsiminti, kad italai beveik nevalgo kotletų ir riebios kiaulienos.

Desertui – švieži ar konservuoti vaisiai, vaisių salotos, konditerijos gaminiai. Pietūs paprastai baigiami stiprios rytietiškos kavos puodeliu ar italo širdžiai miela kapučino (cappuccino) – baltinta kava su šokoladu.

Skandinavija

Šiaurietiškai virtuvei būdinga žuvų delikatesų gausa. Ne mažiau žinoma „švedų piramidė” – gausybė užkandžių, išdėstytų piramidės forma ir papuoštų sūdiniais bei žalumynais.

Skandinavai rytą, per pietus ir vakare neatsisako karšto pieno ir kefyro, tačiau beveik nevalgo varškės patiekalų. Vietoje jų jie linkę užkrimsti sūrio, kuris patiekiamas su žaliais svogūnais, ridikais arba skrudėsiais. Šiaurės Europoje labai mėgstama juoda duona.Taip pat silkė su virtomis bulvėmis, blynai su grietine, koldūnai, dešrelės su bulvėmis, kečupu, krienais ir raugintu agurku.

Pirmiems ir antriems pusryčiams kviečiama prie stalo su iš anksto išdėstytais šaltais patiekalais – vaisiais, krevetėmis, raugintais kopūstais, „daugiaaukščiais” sumuštiniais, salotų lapais. Prie sluoksniuotų bandelių pasiūloma sviesto, grietinės, džemo. Aišku, ir kavos.

Pietūs šiose šalyse irgi gana vėlyvi, be to, neretai pamažu pereina ir į vakarienę. Pradžiai siūlomos įvairios žuvys, kiaulienos kumpis, šalta vištiena, virtas liežuvis, kiaušiniai su majonezu. Sriubos čia taip pat įprastos – barščiai, žuvienė, sultiniai.

Antram patiekalui – kepta žuvis, smulkūs kukuliukai, kepta ar troškinta jautiena, smulkiai pjaustyta troškinta kiauliena su pupelėmis. Skandinavų silpnybė (kaip ir prancūzų) – gausiai naudojamas actas, taip pat mėsiškų patiekalų pasaldinimas. Mėgstamiausias skandinavų garnyras – špinatai, kurie pateikiami ir prie mėsos, ir prie žuvies. Ketvirtadienis – blynų diena, šios tradicijos laikomasi visuose skandinavų kraštuose.

Skandinavų desertas nesiskiria nuo likusios Europos – vaisiai, uogos, želė, kompotai ir t.t. Kaip matome, anapus Baltijos – beveik viskas, kaip ir Lietuvoje. Išskyrus, žinoma, gyvenimo lygį. Tačiau ir jį pasiekę, mes turbūt laikysimės savojo – lietuviškojo valgių asortimento.