Vis mažiau Lietuvos gyventojų gali šypsotis neslėpdami negražių bei nesveikų dantų. Daugėja bedančių žmonių, neišgalinčių susimokėti šimtų litų už protezavimą ir nesulaukiančių savo eilės nemokamai įsidėti dantis.
Pažadais, kad patobulinus odontologijos paslaugų teikimo sistemą ir pagerinus jos finansavimą kokybiška dantų gydytojų pagalba taps prieinamesnė, maitinami ne tik lietuviai. Latvijos, Estijos bei Lenkijos stomatologai būgštauja, kad greitai net dvidešimtmečiai šių šalių gyventojai negalės pasigirti turį burnoje visus dantis.
Problemų – aibė
Šiemet minėdami Odontologo dieną šalies dantų gydytojai nebuvo nusiteikę optimistiškai. Kartu su kolegomis latviais, estais bei lenkais tarptautinėje konferencijoje jie diskutavo apie prastėjančią situaciją odontologijos paslaugų sistemoje.
Tiek Lietuvos, tiek kaimyninių valstybių gyventojų dantų būklė – tragiška. Tačiau dantų ligų profilaktikai bei gydymui valstybė ir savivaldybės skiria vis mažiau lėšų.
Nemokamo dantų protezavimo eilėje Baltijos šalyse ir Lenkijoje iš viso laukia per šimtą tūkstančių žmonių. Dar daugiau gyventojų priversti slėpti šypseną, nes nenori ar negali mokėti retai šimto litų neviršijančią sumą už vieno danties sutaisymą.
Privačių stomatologinių kabinetų didžiuosiuose miestuose steigiasi kone ant kiekvieno kampo, tačiau mažesnėse gyvenvietėse dantų gydytojo su žiburiu nesurasi.
Tiek mūsų, tiek kaimyninėse valstybėse labai aktuali odontologų emigracijos problema.
Moka pacientai
Latvijos odontologų asociacijos prezidentas Guntis Žiguras pasakojo, kad šioje šalyje tik 11 proc. dantų gydytojų dirba valstybiniame sektoriuje. Jie dantis gydo vaikams iki 18 metų, taip pat 18-27 m. karinės tarnybos šauktiniams bei dėl Černobylio katastrofos nukentėjusiems asmenims. Visi kiti žmonės dantis gydytis eina pas privačiai dirbančius medikus.
Šiuo metu Latvijoje dirba daugiau kaip 1 800 odontologų. Latvijai tapus Europos Sąjungos nare dirbti į kitas šalis išvyko 19 specialistų, o imigravo – keturi odontologai.
Vieno dantų gydytojo paslaugų gali tikėtis 1 523 gyventojų. Pasak G. Žiguro, toks stomatologų darbo krūvis yra normalus. Pavyzdžiui, Nyderlanduose vienam odontologui tenka 2 230 pacientų. Latvių odontologai nesiskundžia ir pagalbininkų trūkumu. Gydytojų ir asistentų skaičiaus santykis yra 0,8. Lietuvoje – tik 0,35.
Estijos odontologų asociacijos tarybos narė Piret Vali minėjo, kad tik du procentai estų odontologų dirba valstybiniame sektoriuje. Beveik 100 proc. kainos už suteiktas paslaugas turi mokėti pacientas.
Gydytoja prisipažino, kad valstybei įgyvendinus planus 2007 m. pridėtinės vertės mokestį padidinti nuo 5 iki 18 proc., o dėl to visų prekių ir paslaugų kainos padidėtų keliolika procentų, dauguma odontologų galėtų laikyti save bedarbiais. Pas dantistus estai lankosi vis rečiau. Šiuo metu Estijoje praktikuoja 1 335 odontologų.
Nežino, kiek uždirba
Lenkijos gydytojų odontologų rūmų tarybos narės Annos Lelos teigimu, skirtingai nuo Baltijos šalyse dirbančių kolegų lenkų stomatologai veržiasi dirbti valstybinėse dantų gydymo įstaigose.
„Ten dirba apie trečdalį visų odontologų, nes daugiau įdarbinti neįmanoma. Nemažai gydytojų dirba ir valstybės išlaikomoje įstaigoje, ir privačiai. Konkurencija tarp odontologijos klinikų yra didžiulė, paslaugų kainos jose labai skiriasi. Nėra netgi žinoma, kiek vidutiniškai uždirba privačia praktika besiverčiantys odontologai”, – prisipažino A. Lela.
Vienam odontologui Lenkijoje tenka 1 600 pacientų. Prognozuojama, kad ateityje odontologų krūvis dar padidės. Šiai šaliai įstojus į ES į Skandinavijos valstybes, Didžiąją Britaniją, Airiją dirbti išvyko daugiau kaip 1 200 dantų gydytojų. Be to, gydytis dantis į Lenkiją plūsta vokiečiai, nes Vokietijoje odontologijos paslaugos itin brangios.
Privatininkų duona – sprangi
Mūsų šalyje veikia 1 880 odontologijos klinikų. Iš jų 1 400 – privačios. Vienam dantistui tenka maždaug 1 453 pacientai.
Nemažai lietuvių odontologų dirba tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiai. Kai kurie gyventojai įsitikinę, kad dviejose vietose dirbantis gydytojas valstybinėje poliklinikoje tyčia atlieka savo pareigas nekokybiškai, motyvuodamas tuo, kad, skirtingai nei jo privačiame kabinete, čia – nešiuolaikiška įranga, prastesnės ir neilgaamžės medžiagos, todėl ir kainos esą mažesnės. Privačiose kabinetuose kainos – labai skirtingos, tačiau neretai kelis kartus viršija nustatytas valstybinėse poliklinikose.
Pasak Lietuvos odontologų rūmų vicepirmininko Petro Ralio, privačių odontologijos kabinetų paslaugų įkainiai yra juokingi, palyginti su dantų gydymo įstaigos veiklos sąnaudomis. Esą vien reikalingų dokumentų naujai odontologinės priežiūros (pagalbos) įmonei įsteigti paketas kainuoja apie 12 tūkst. litų, neįskaičiuojant darbui būtinos įrangos, medžiagų, darbuotojų samdos, kokybės vadybos sistemos įdiegimo ir kitų mokesčių, kurie sudaro dar keliasdešimt tūkstančių litų.
Maždaug 90 proc. Lietuvoje veikiančių privačių odontologinės priežiūros (pagalbos) įmonių dirba vos po 1-3 odontologus, išlaidų našta jiems vos pakeliama. P. Ralys minėjo, kad pagal teikiamų odontologijos paslaugų kokybę Lietuva yra pirmajame penkiasdešimtuke, o pagal jų finansavimą – tik 150 vietoje tarp pasaulio valstybių.
Be dantų – ir trisdešimtmečiai
Anot Latvijos ekonomisto Modrio Dzeničio, dantų priežiūrai kasmet skiriama vis daugiau pinigų.
Užpernai tam buvo skirta 19,7, pernai – 21,3 mln. litų. Už odontologines paslaugas tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje taikomas mišrus apmokėjimo būdas – už kiekvieną pacientą ir už konkrečiai suteiktas paslaugas.
Estijoje odontologinėms paslaugoms skirta 43,8 mln. litų. Dar 19 mln. litų skiriama kompensacijoms, kurios sudaro 34,5 Lt metams, už dantistų paslaugas išmokėti.
Šiek tiek didesnes pinigines išmokas gauna nėščiosios – 100, kūdikius iki 1 metų auginančios motinos ir sunkiomis ligomis sergantys asmenys – 66 litus. Žmonės, vyresni nei 63 m., per metus gauna 444 Lt protezavimui. Už visas atliktas procedūras žmonės susimoka patys, po to su čekiu vyksta į Ligonių kasą reikalaudami jiems priklausančios kompensacijos.
Dantistų paslaugos Estijoje itin brangios. Pavyzdžiui, vien už gydytojo konsultaciją tenka pakloti 27 litus. Pigiausia plomba kainuoja apie 70 Lt, metalo keramikos karūnėlė – 444 Lt. Vidutinis estų darbo užmokestis – maždaug 1 700 litų. Dauguma estų pas odontologus ateina tik tada, kai sugedusį dantį belieka tik ištraukti. Todėl Estijoje galima sutikti daugybę trisdešimtmečių, kurių burnoje trūksta pusės ir daugiau dantų.
Vieno Lenkijos gyventojo dantų priežiūrai per metus skiriama šeši eurai, arba 20,7 Lt. Socialiniu draudimu apdrausti asmenys turi teisę kartą per metus dantis pasitikrinti nemokamai.
Nesulaukia protezų
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo Vytauto Kriauzos žodžiais, vieno Lietuvos gyventojo iki 17 m. dantims per metus tenka 25,9 Lt. Mūsų šalyje šiuo metu yra 725 900 vaikų.
Vyresnių nei 17 m. lietuvių dantims prižiūrėti per metus skiriama 21,9 Lt. Jų šalyje yra 2 734 600. Iš viso prie odontologinių įstaigų prisirašę 3,46 mln. šalies gyventojų, Klaipėdos apskrityje – 394,4 tūkst. žmonių.
Viena opiausių problemų Lietuvoje yra dantų protezavimas. Nors per pastaruosius porą metų nemokamo dantų protezavimo įkainiai padidėjo, šių pinigų vis tiek neužtenka. 2004 m. iš privalomojo sveikatos draudimo fondo tam buvo skirta 3,5 mln. litų, pernai ir šiemet – 8,5 mln. Lt.
Nemokamo dantų protezavimo žmonėms tenka laukti metų metus. Šiuo metu sąraše – daugiau kaip 24 tūkst. pavardžių. Tačiau eilė beveik nejuda. Pavyzdžiui, šiais metais dantys nemokamai nebuvo protezuoti dar nė vienam klaipėdiečiui. Uostamiestyje nemokamų protezų laukia per 4 tūkst. žmonių.
😯
😯
😯
😯
😯