Kauno apygardos teismas nesiėmė vakar pradėti iš esmės nagrinėti civilinę bylą, kurioje „Karigės” baldų fabrike žuvusios moters artimieji prašo atlyginti daugiau nei šimtą tūkstančių litų neturtinės žalos. Dėl motinos netekties kompensaciją už patirtą moralinę žalą mėginantys prisiteisti suaugę sūnus ir dukra iki šiol jiems gamyklos geranoriškai mokamas nedideles pašalpas laiko pernelyg menkomis.
Leista susitarti taikiai
Ieškovai Edita Poškienė ir Vaidotas Marinas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi prašydami priteisti iš akcinės bendrovės „Karigė” 120 tūkst. litų (po 60 tūkst. litų kiekvienam) neturtinės žalos. Jūdviejų motina 54-erių metų Pranė Marinienė žuvo praėjusių metų kovo 21-osios rytą įvykusioje tragedijoje sugriuvus vienam iš fabriko pastatų. Nors teisėsaugininkai kol kas neįvardijo tikslių tragiškos nelaimės kaltininkų, tačiau ieškovai neabejoja, kad kaltinti vis dėlto reikia darbdavius.
Ieškovams atstovavęs advokatas Albertas Bandžius paprašė teismo leisti pamėginti sudaryti taikos sutartį su atsakovais. AB „Karigė” atstovavęs advokatas Vitoldas Kumpa tokiam prašymui neprieštaravo, todėl civilinės bylos nagrinėjimą nuspręsta atidėti iki kovo vidurio ir leisti šalims pamėginti susitarti taikiai.
„Jei nebūtų sudaryta taikos sutartis, teismas turėtų nustatyti, koks vis tik yra bendrovės kaltės laipsnis. Parengiamuosiuose dokumentuose minima, kad čia nėra „Karigės” kaltės, nes pastatas įsigytas kur kas vėliau, nei buvo pastatytas. Manau, kad vadovautis tokia logika būtų neteisinga, nes jei dėl kažkokių priežasčių griūtų Gedimino pilis, tai nejaugi dėl to reikėtų kaltinti kunigaikštį Gediminą, – kalbėjo ieškovų advokatas A.Bandžius. – Kiekvienas darbdavys, įsigydamas pastatą, turėtų įsitikinti, kad jo konstrukcijos yra saugios, o jį eksploatuodamas taip pat privalo atkreipti į tai dėmesį”.
Gaunamų pašalpų nepakanka
Advokatas A.Bandžius įsitikinęs, kad taikus susitarimas negali apsieiti be abipusių nuolaidų, todėl jis pripažino, kad ieškovai sutiktų sumažinti reikalaujamo neturtinės žalos atlygio dydį iki šimto tūkstančių litų: „Tai yra pakankamai subjektyvus dalykas, nes tikrai nė vienas iš mūsų nenorėtume, kad ištiktų tokia nelaimė”.
Šiuo metu E.Poškienė ir V.Marinas kas mėnesį gauna „Karigės” mokamas pašalpas, kurių dydis kiekvienam iš jų prilygsta pusei žuvusiosios P.Marinienės gauto darbo užmokesčio (maždaug po 370 litų). Pastaruosius pinigus bendrovė įsipareigojo geranoriškai mokėti vienerius metus. Pasak A.Bandžiaus, pastarosios išmokos gali būti skirtos laidotuvių išlaidoms ar galiausiai paminklui pastatyti, tačiau jos anaiptol neprilygsta neturtinės žalos atlygiui.
„Nors Darbo kodekse ir teigiama, kad tokiais atvejais kiti asmenys negali gauti jokio žalos atlyginimo, o tokia galimybė suteikiama tik pačiam nukentėjusiajam, tačiau paradoksas, jog kompensacijų gali tikėtis tik sužeistieji, bet ne žuvusieji. Juolab kad ir Civilinis kodeksas sako, jog, darbovietėje įvykus nelaimingam atsitikimui, darbdavys privalo atlyginti žalą tik tuo atveju, kai nukentėjusysis nebuvo apdraustas socialiniu draudimu. Tačiau pernai Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudimas atlygina tik dalį visų išlaidų ir, nepaisant to, darbdavys privalo atlyginti ir neturtinę žalą”, – konstatavo advokatas A.Bandžius.
Remiasi galiojančiais įstatymais
AB „Karigė” atstovai pabrėžė, kad jie neprivalo mokėti netgi pašalpų, kurios gera valia yra mokamos pastaruoju metu visų žuvusiųjų artimiesiems. Jie sako tikį, kad padarė pakankamai daug, kad žala būtų visiškai padengta.
Bendrovės generalinė direktorė Rita Kurgonienė „Kauno dienai” dar kartą patvirtino, kad visi „Karigės” darbuotojai buvo apdrausti privalomuoju socialiniu draudimu, todėl įstatymų nustatyta tvarka žuvusiųjų artimiesiems ir nukentėjusiems žalą privalo atlyginti „Sodra”. Pasak vadovės, įmonė savo iniciatyva papildomai apmokėjo žuvusiųjų laidojimo išlaidas ir kas mėnesį geranoriškai moka pašalpas žuvusiųjų artimiesiems. Šios pašalpos taip pat mokamos ir neseniai mirusiu pripažinto Mečislovo Laurinavičiaus artimiesiems. Iš viso pernykštės nelaimės aukomis tapo keturi žmonės.
„Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, suaugusiems asmenims, kurie nebuvo mirusiojo išlaikomi – tokie yra P. Marinienės vaikai – neturtinės žalos atlyginimas neturėtų būti mokamas. Tačiau kadangi teismas suteikė galimybę susitarti taikiu būdu, šį pasiūlymą apsvarstys abi pusės”, – abstrakčiai kalbėjo R.Kurgonienė, taip ir neatsakiusi, kokių rezultatų ketina pasiekti taikos sutartyje.