Daržininkų vasaris

Ne už kalnų pavasaris, kuriam daržininkai turi rengtis iš anksto. Kartu nevalia žiemą užmiršti įvairiose patalpose laikomų svogūnų, bulvių, neverta išmesti į šiukšlių kibirą kiaušinių lukštų.

Reikalingiausių trąšų trijulė

Daržovėms reikalingiausios yra azoto, fosforo ir kalio trąšos.

Azotas augalams labai vertingas jų augimo metu, o pradėjus derėti azoto perteklius dirvoje kenkia, nes dėl šios priežasties daržovėse kaupiasi nitratai. Ypač saikingai reiktų tręšti azoto trąšomis (amonio salietra, amonio sulfatu, karbamidu) petražoles, rabarbarus, krapus, peletrūnus, salotas, burokėlius, špinatus, morkas, ridikėlius, juoduosius ridikus.

Fosforas skatina augti daržovių šaknis, jų žiedams bei vaisiams formuotis, anksčiau žydėti bei derėti. Trūkstant fosforo, daržovės auga lėčiau, blogiau pasisavina azotą. Tręšiama paprastu arba dvigubu superfosfatu (jo beriama atitinkamai mažiau).

Kalis reikalingas augalų stiebams formuotis ir vaisiams augti. Ypač daug kalio trąšų reikia burokėliams, morkoms, bulvėms. Dažniausiai tręšiama kalio chloridu ar kalio sulfatu. Verta žinoti, kad kalio chlorido dėl jame esančio chloro ypač nepakenčia bulvės, pomidorai, agurkai, salotos. Ypač netinka ši trąša šiltnamyje auginamoms daržovėms. Tad naudokime kalio sulfatą.

Šiltnamyje auginamoms daržovėms, o ypač pomidorams reikia magnio trąšų, nes dėl magnio trūkumo augalai blogiau pasisavina fosforą – prasčiau vystosi jų šaknys, lėčiau auga ir žydi. Tad reiktų įsigyti magnio sulfato arba kalimagnezijos (į pastarosios sudėtį įeina ir kalis).

Vertingiausia trąša – mėšlas

Norint užauginti gausų geros kokybės daržovių derlių, reikia žinoti trąšų santykį. Paprasčiausiai yra tręšti kompleksinėmis trąšomis. Nors jos yra brangesnės, tačiau jų sudėtyje yra ne tik pagrindinių medžiagų, bet ir visų augalams reikalingų mikroelementų. Šios trąšos itin tinka nualintoms dirvoms ir tiems šiltnamiams, kurie keletą metų nebuvo tręšiami mėšlu.

Kompleksinių trąšų yra labai įvairių – reikia skaityti etiketes ir rinktis tinkamas, tačiau vertingiausia trąša yra perpuvęs mėšlas, kuris kartu gerina dirvos struktūrą. Beje, mėšlas užteršia dirvą piktžolėmis. Itin vertingas yra arklių mėšlas. Tinka ir gerai perpuvęs kiaulių, karvių, ožkų, avių, triušių mėšlas. Kadangi paukščių mėšlas yra labai koncentruotas, tai jį reikia įmaišyti į komposto krūvas arba parauginti statinėse su vandeniu santykiu 1:20. Šunų ir kačių išmatos yra kenksmingos augalams.

Senesnės sėklos – sveikesni daigai

Verta atsiminti, kad šeimos poreikiams neprireiks nė gramo pomidorų sėklų. Be to, šių augalų sėklos daigios net 7-9 metus, todėl įsigykime gerų veislių pomidorų sėklų. Pravartu įsigyti nors pusę gramo paprastųjų raudonėlių, citrininių melisų, katžolių, pipirmėčių, vaistinių ramunėlių, šalavijų sėklų. Vasarą galėsime mėgautis kvapnia šių žolelių arbata, pasidžiovinti jų žiemai.

Daugelio daržovių sėklos išlieka daigios keletą metų. Pavyzdžiui, pupų, pupelių sėklos išlieka daigios maždaug 9 metus, agurkų, aguročių, moliūgų, arbūzų – 8, žirnių – 7, burokėlių, kopūstų, ridikų, ridikėlių, ropių, cikorijų – 5, morkų, rabarbarų, salierų, salotų, porų, špinatų – 4 metus. Pastarnokai, krapai, svogūnai, rūgštynės daigumą praranda po poros metų.

Prieš pirkdami sėklas, pasitikrinkime likučius nuo praėjusių metų. Verta įsidėmėti, kad iš senesnių, nepraradusių daigumo sėklų išauga sveikesni daigai, nes per 3-4 metus žūva jų paviršiuje buvęs ligos užkratas.

Sėklos daigumą greičiau praranda patalpoje, kurioje dažnai keičiasi santykinė oro drėgmė ir temperatūra. Tad nelaikykime sėklų virtuvėje.

Pravartu patikrinti daigumą

Sėklų daigumą patikrinti nesudėtinga. Tereikia į plastmasinį plačiu dugnu indelį (pavyzdžiui, lėkštutę) įkloti dvigubą filtrinį popierių ar vienspalvę keturlinką popierinę servetėlę, sudrėkinti ir plonai paskleisti po 30-50 skirtingų daržovių sėklų. Tuomet lėkštelę įkišti į polietileno maišelį (mažiau garuos drėgmė) ir laikyti 20-25 laipsnių šilumoje. Reikia kasdieną atidaryti maišelį, pravėdinti ir jei reikia, sudrėkinti popierių. Daugumos daržovių sėklos sudygsta per 10 dienų (ilgiau dygsta petražolių, morkų, salierų, paprikų sėklos). Jeigu sudygs tik pusė daiginamų sėklų, teks sėti tankiau, o jei sudygs tik trečdalis – sėti neverta. Jei morkų, krapų ir petražolių sėklos neturi specifinio kvapo, vadinasi, jų daigumo net tikrinti neverta.

Šiltuose sandėliukuose laikomos bulvės jau pradeda dygti. Neleiskime užaugti dideliems daigams, dažniau juos skabykime, nes daigai kenkia gumbo kokybei, maistinei vertei, o jo paviršiuje kaupiasi solaninas. Tad nuo sudygusių gumbų reikia skusti storą lupeną.

Neišmeskime svogūnų lukštų

Baigėsi svogūnų ramybės periodas. Tie, kurie laikomi šiltoje drėgnokoje patalpoje, jau pradeda dygti. Tokius svogūnus verta pasodinti vieną prie kito į dėžutę su žemėmis arba pamerkti į indelį su vandeniu taip, kad jis liestų tik roputės dugnelį.

Svogūnų lukštų neišmeskime – jie tiks kompostui, nes turi daug naudingų medžiagų. Be to, verta sveikų svogūnų lukštus berti į polietileno maišelius, kuriuose morkos geriau laikysis. Vasarą pravers svogūnų lukštų antpilas, nes jis naikina žalingus dirvos mikrobus. Lukštų nuoviras labai tinka agurkams bei cukinijoms laistyti. Reikia dvi saujas svogūnų lukštų užpilti 10 l vandens ir užvirinti. Kai nuoviras atvės ir nusistovės, nukošti. Tuomet į kibirą su 20 laipsnių šilumos vandeniu (8 l) įpilti du litrus nuoviro ir šiuo mišiniu laistyti agurkus bei cukinijas.

Neišmeskime kiaušinių lukštų – jie tinka kompostuoti. Nevirtų kiaušinių lukštai iš dalies sumažina padidėjusį dirvos rūgštingumą, o virtų kiaušinių lukštai gerina dirvos struktūrą.

Dr. Genovaitė Visockienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Daržininkų vasaris"

  1. Nija

    Labai geras straipsniukas. Paciu laiku. Dekui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.