Vienos gerai žinomos Panevėžio bendrovės savininkas prieš kelerius metus tik psichologų padedamas sugebėjo išlaikyti iš rankų slystantį sėkmingą verslą.
Verslininkas anuomet buvo įtikintas, kad geros ir patikimos įmonės rezultatai pablogėjo dėl itin kolektyve prasto psichologinio klimato. Dar didesnis nustebimas verslininko laukė, kai jis pats buvo įvardytas pagrindiniu kaltininku.
„Detalūs asmenybės bruožų tyrimai įrodė, kad bendrovės savininkas yra labai prastas direktorius, – „Panevėžio rytui” pasakojo įmonės samdyta konsultantė Danguolė Skibiniauskienė. – Pripažinęs klaidas įmonės savininkas neatsisakė vadovo kėdės, tačiau ėmė tramdyti savo būdą ir mokytis būti vadovu”.
Dėl šio tuomet labai novatoriško žingsnio verslininkas sulaukė net ir kolegų pašaipų, tačiau pastaruoju metu jo pramintu keliu jau žengia dešimtys Panevėžio įmonių savininkų.
Panevėžio verslininkai vis dažniau pageidauja pagalbos formuojant patikimą ir darbštų kolektyvą, o dėl permainų darbo rinkoje – ir tarpininko ieškant naujų darbuotojų.
Nepriklausomi verslo konsultantai skelbia, kad būtent šiemet Panevėžio darbo rinkoje akivaizdžiai pradėjo ryškėti naujos darbdavio ir samdinio santykių kokybės užuomazgos.
Įsigaliojus naujai kokybei Panevėžyje galų gale būtų pereita nuo laukinio kapitalizmo prie europietiškų vertybių sistemos. Tai garantuotų panevėžiečiams samdiniams geresnes darbo garantijas ir geresnį pragyvenimą.
Nemoka privilioti darbuotojų
Metas, kai verslininkai galėjo rinktis darbuotoją iš kelių dešimčių ar net šimto kandidatų, jau praėjo. Kartu, rodos, negrįžtamai praeitin nukeliavo ir metas, kai darbuotojas neturėjo galimybės rinktis darbdavio.
Panevėžio verslininkai pastaraisiais metais pirmą kartą nuo pat 1991-ųjų patys pasijuto stovį ant darbo rinkos podiumo.
Potencialių samdinių vertinimą šiemet patyrė net Panevėžio krašto pramonės flagmanas „Ekranas” – po priverstinės gamybos prastovos į įmonę negrįžo 100 darbuotojų.
Pastangos pasamdyti 100 naujų darbuotojų kol kas beveik bevaisės, kaip ir pastangos susigrąžinti pradingėlius. Nemažai naujų apmokytų darbuotojų nesugeba prisitaikyti prie gana aukštų „Ekrano” bendrovės reikalavimų ir, neradę šioje bendrovėje motyvacijos dirbti, pasitraukia greičiau nei per mėnesį.
Tokioms permainoms ne visi Panevėžio darbdaviai jau yra pasiruošę. Tačiau vis daugiau įmonių savininkų junta poreikį išsiaiškinti, ar jų įmonė yra pajėgi privilioti naujus darbuotojus. Dar svarbesnė nūdienos problema, kaip suviliotąjį pavergti, kad šis taptų ištikimu samdiniu.
Kai samdinys perbėga pas konkurentus, įmonei iškyla grėsmė patirti nuostolių dėl svarbios informacijos apie gamybą ir rinkas nutekėjimo.
Verslo konsultantai pastebi, kad pagrindinė darbuotojų lojalumo Panevėžio įmonėse skatinimo priemonė yra geras atlygis. Tai vis dar efektyvu Panevėžyje, bet Vilniuje – jau ne.
Verslininkai ieško psichologų
„Tik trečdalis darbuotojų nurodo, kad pagrindinė motyvacija dirbti ar įsidarbinti konkrečioje įmonėje yra darbo užmokestis, – sako Nepriklausomų verslo konsultantų grupės (NVK grupė) direktorė D.Skibiniauskienė. – Samdiniai pageidauja karjeros garantijų ir garantijų dėl įmonės ateities.
Tačiau svarbiausia tai, kad darbuotojai nebesutinka dirbti bet kokioje aplinkoje, ir ypač jeigu tai jiems sukelia dvasinį diskomfortą”.
Kol kas tik saujelė Panevėžio įmonių savininkų jau pripažino, kad samdinio lojalumo neįmanoma nupirkti vien tik už pinigus – atsiras kas sugebės sumokėti daugiau.
Aukštaitijos sostinės verslininkai, samdydami darbuotojus, anot pašnekovės, jau nebesikliauja tik savo nuojautomis bei įrašais samdomųjų darbo knygelėje. Nebando jie vien tik savarankiškai ieškoti atsakymų, kodėl ilgai ištikimi buvę samdiniai puola į įmonės konkurentų glėbį.
„Atrodo, kad būtent šiemet Panevėžio ir Šiaulių verslininkai suprato konsultacijų, tarp jų ir psichologinių, svarbą, – sako D.Skibiniauskienė. – Panevėžys tapo nauja rinka specifines paslaugas teikiančioms verslo konsultavimų įmonėms.
Pastarosios šalina visas kliūtis, trukdančias įmonei dirbti efektyviau – atlieka rinkos tyrimus, padeda išvengti darbo organizavimo ir kolektyvo formavimo klaidų”.
Minėti pokyčiai, anot pašnekovės, byloja, kad verslo galimybės gerokai ūgtelėjo – didėja įmonių gamybos ir prekybos apimtys bei plečiasi rinkos.
„Būtent sparti plėtra verčia bendroves ieškoti darbo jėgos ir naujų, dar našesnių, įmonės valdymo principų, – sako D.Skibiniauskienė. – Tai mes vadiname išaugtų marškinėlių problema ir patariame verslininkams, kaip ją įveikti”.
Vienas iš verslo konsultantų siūlomų vaistų yra patarimas darbdaviui apsispręsti, kas jo įmonei yra vertybė. Nuo tokio apsisprendimo priklauso, koks turi būti formuojamas kolektyvas ir kas jame gali našiai dirbti.
„Ypatingą konkurenciją kolektyve vertinantis darbdavys yra inovacinės, arba išsišokėlių, kultūros šalininkas, todėl jis ir turėtų tik tokius samdyti, – sako D.Skibiniauskienė. – O profesionalas, vertinantis kitas vertybes, pavyzdžiui, draugišką ir ramią aplinką, turi dirbti pas kitokį darbdavį”.
Būna, kad konsultantai, tirdami, kaip vienoje ar kitoje Panevėžio įmonėje organizuojamas darbas ir kokios sukurtos sąlygos bei motyvacija dirbti, pastebi, kad žuvis pradėjo pūti nuo galvos.
„Panevėžio darbdaviai patys pageidauja, kad tyrimas būtų pradėtas nuo jų pačių”, – tikina pašnekovė.
Išeitis – absolventai
Panevėžio darbo rinkai jau dabar reikia dvigubai daugiau darbininkų nei mieste šiuo metu gyvena galinčių dirbti. Šiuo metu nedarbo lygis mieste yra nukritęs iki 3,7 procento, o Panevėžio rajone – iki 6,5 procento.
Darbo oficialiai neturi 2692 panevėžiečiai. Rajone yra 1645 bedarbiai.
Specialistai perspėja, kad nedarbo lygis jau pasiekė žemiausią ribą, nes normaliai veikiančioje rinkos ekonomikoje normalus nedarbo lygis yra 3-4 procentai.
Rinkoje laisvų nuo darbo profesionalų neliko, todėl dabar jau darbdaviai, kaip buvo minėta, rikiuojasi į eilę. Toks nematomas pasistumdymas vyksta ne tik dėl amato asų.
„Susiklostė keista situacija, kai trečdalis visų ieškančiųjų darbo Vilniuje yra mažesnių miestų gyventojai, o tarp jų nemažai ir panevėžiečių, – sako NVK grupės direktorė D.Skibiniauskienė. – O Panevėžio darbdaviai prašo mūsų privilioti į jų įmones vilniečių ir kauniečių”.
Tačiau kol kas panevėžiečiai, anot pašnekovės, yra pajėgūs nusipirkti tik aukštųjų mokyklų absolventų ir menką darbo stažą turinčių bei pernelyg stačių karjeros laiptų vengiančių jaunų specialistų.
„Sostinė – ne guminė, kad galėtų duoti darbo visiems absolventams, – sako D.Skibiniauskienė. – Panevėžiečiai verslininkai bus priversti išmokti vilioti akademinį jaunimą, kad užtikrintų sau pragyvenimą”.
Darius Skirkevičius
„Panevėžio rytas”