Mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos kovos su narkomanijos plitimu struktūros nepajėgios iki galo atlikti savo funkcijų. Galima sakyti, kad šiuo požiūriu patys narkomanai yra sąžiningesni – jie neskuba naudotis iš šalies gyventojų į biudžetą surinktomis lėšomis ir nemokamai gydytis. O sąlygos jiems, beje, yra net geresnės nei kitiems ligoniams.
Psichologinė priklausomybė nuo narkotikų ilgainiui išprovokuoja rimtas psichikos ligas, pavyzdžiui, šizofreniją. Todėl asmenis, priklausomus nuo narkotikų, Lietuvoje registruoja Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC).
Oficiali statistika skelbia, kad šiandien 5 tūkstančiai šalies gyventojų serga priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau specialistai spėja, jog tokių ligonių yra per 30 tūkstančių.
Sveikatos apsaugos sistemoje galiojantys įstatymai neleidžia skelbti, kad pacientas yra narkomanas. Tad nėra duomenų, kiek narkomanų gydėsi ar gydosi šiuo metu. Beje, narkomanui pageidaujant, duomenys apie jį net nėra įtraukiami į VPSC registrą.
Be tikslo – nepasveiks
„Priklausomybė nuo narkotikų – ne medicininė problema, – teigia Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) Detoksikacijos, motyvacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ramanauskas.
– Norint pagydyti narkomaną, būtina pakeisti jo psichiką. Tai specialistų pagalba gali padaryti tik pats žmogus.”
Klaipėdos PLC yra prisiregistravę 700 pacientų, priklausomų nuo narkotikų. Tačiau, pasak psichiatro K. Ramanausko, tik dalis jų turi motyvaciją gydytis.
„Pasakyti, kad noriu gydytis – negana, – aiškina gydytojas. – Padėti įmanoma tik tam narkomanui, kuris turi dėl ko gyventi.”
Vengia griežtų sąlygų
Klaipėdos PLC Detoksikacijos, motyvacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriuje yra 16 vietų narkomanams gydyti, iš jų keturios skirtos vaikams. Čia pacientams, kenčiantiems abstinenciją, keletą savaičių taikoma detoksikacija – medikamentais valomas organizmas. Po to skyriuje dirbantys psichologai bei socialiniai darbuotojai bando pakeisti narkomano psichiką.
Specialistai pripažįsta, kad trumpalaikis gydymas nepadeda – norint grąžinti narkomaną į visavertį gyvenimą, būtina ilgalaikė reabilitacija. Tačiau nuo narkotikų priklausomi asmenys gydytis nesiveržia – ne tik į privačius, bet ir į valstybės, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamus, reabilitacijos centrus.
K. Ramanauskas sako, kad ilgalaikės reabilitacijos centruose sąlygos yra ypač griežtos. Ten patekęs narkomanas iš pradžių pusmetį yra izoliuojamas ne tik nuo visuomenės, bet ir kitų pacientų.
Po trumpalaikės reabilitacijos Klaipėdos PLC narkomanams yra siūlomas tolesnis gydymas Kėdainių rajono Kalnaberžės kaime esančiame reabilitacijos centre. Tačiau ten vyksta tik nedaugelis.
Dozė – iškart po gydymo
Ilgalaikę reabilitaciją specialistai siūlo ir šiuo metu Klaipėdos PLC besigydančiam keturiasdešimtmečiam Romui (vardas pakeistas), tačiau šis atsisako.
„Turiu specialybę, išėjęs iš ligoninės noriu dirbti, – „Vakarų ekspresui” pasakojo vyriškis. – Įsidarbindamas nesakysiu, kad čia gydžiausi, nes tai iškart uždeda štampą.
Narkotikų pabandžiau prieš 20 metų – su draugais iš aguonų pasigaminom ekstrakto. Greitai pripratau.
Viską apie narkotines medžiagas, pavyzdžiui, kurios iš jų yra švaresnės, sužinojau gydydamasis nuo narkomanijos Kauno reabilitacijos centre. Dozę susileidau vos tik išėjęs iš ligoninės.
Savęs kol kas negaila. Pasveikti noriu dėl mamos, dukros – be jų daugiau nieko neturiu.”
Kaip viešbutyje
„Norėdami pasislėpti nuo visuomenės ir pabėgti nuo policijos, kuri mina nelaimėliams ant kulnų, narkomanai Detoksikacijos, motyvacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriuje bent kurį laiką pasijunta žmonėmis”, – dienraščiui sakė K. Ramanauskas.
Ir išties – čia patekusiems nuo narkotikų priklausomiems klaipėdiečiams bei apskrities gyventojams sudarytos idealios sąlygos. Skyrius labiau primena aukštos klasės viešbutį nei ligoninę.
Besigydantiesiems nuo narkomanijos įrengtos ir rūkymo patalpos – jos skirtos ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Antrame aukšte esančiame skyriuje – ne grotuoti, o plastikiniai langai. Į klausimą, ar pacientai naktį nepasprunka iš ligoninės susileisti narkotikų, už tvarką įstaigoje atsakinga vyresnioji psichikos sveikatos slaugytoja Nelė Slatvickaja „Vakarų ekspresą” patikino, jog tokių dalykų nepasitaiko – esą nėra tikslo bėgti.
„Jie nelaikomi per prievartą – tik panorėję gali išeiti iš ligoninės, – aiškino ji. – Tiesa, su kiekvienu sergančiuoju priklausomybės liga, prieš jį guldant į skyrių, pasirašoma sutartis. Joje pažymima, kad nutraukusieji gydymą pas mus galės patekti po mėnesio ar vėliau.”
Sugrįžta apkvaitę
N. Slatvickajai „Vakarų ekspresui” pasakojant apie šioje įstaigoje galiojančias taisykles, ją sutrukdė akivaizdžiai nuo narkotikų apsvaigęs vyriškis: „Labai prašau, paguldykite mane į palatą, kurioje yra Algis” (Šis vyriškis, kurio vardas pakeistas, jau tris mėnesius ištvėrė be narkotikų. – Aut. past.).
„Šį žmogų – jis pas mus gydėsi mėnesį – tik vakar išrašėme, o šiandien jis sugrįžo susileidęs narkotikų, – paaiškino N. Slatvickaja. – Apsvaigę pacientai neguldomi kartu su sveikstančiaisiais. Jam parą teks vienam pabūti palatoje.”
Vyresnioji psichikos sveikatos slaugytoja dienraščiui pasakojo, kad dirbant su narkomanais reikia ypatingos kantrybės. „Norint, kad jų mintys nesisuktų apie narkotikus, šiuos pacientus būtina prižiūrėti it kūdikius”, – aiškino medikė. Anot jos, narkomanus gydyti yra tas pats, kas protiškai atsilikusį vaiką mokyti pažinti raides.
Narkomanams – visos teisės
Pavojingas infekcines ligas platinantiems narkomanams leista patiems spręsti – gydytis jiems ar ne. O į daugiaprofilines ligonines narkomanai atvežami greitosios pagalbos ekipažui gelbstint jų gyvybes.
Į Klaipėdos apskrities ligoninę kiekvieną mėnesį paguldoma po du, tris ar net penkis pacientus, vartojančius intraveninius narkotikus. Pasak vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, narkomanai dažniausiai guldomi į Komplikuotų traumų gydymo centrą ar Chirurgijos skyrių – operacijai.
Vyr. gydytojo pastebėjimu, dauguma vartojančiųjų narkotikus į ligoninę patenka neturėdami privalomojo sveikatos draudimo. Tačiau, akcentavo R. Sakalauskas, šiems ligoniams nemokamai teikiama ne vien būtinoji pagalba, bet ir gydymas.
Be to, tik mažesnioji dalis priklausomybę nuo narkotikų kenčiančių klaipėdiečių bei apskrities gyventojų į ligoninę atvažiuoja turėdami šeimos gydytojo siuntimą.
Kita problema – narkomanai iš ligoninių vagia. „Neseniai iš Komplikuotų traumų centro procedūrų kabineto dingo krūva skausmą malšinančių bei raminamųjų vaistų, – „Vakarų ekspresui” pasakojo Apskrities ligoninės vadovas. – Ne tik mūsų, bet ir kitoms stacionarioms gydymo įstaigoms kyla problemų dėl narkomanų.”
Jūratė Mazajeva