televiziją vos ne kasdien matomi du sportinius kostiumus vilkintys „gezai”, kalbantys jaunimo gatvės slengu, jau tapo pamėgdžiojimų, linksmų istorijų ar net anekdotų personažais.
Kas yra Kęsts ir Vyts, žino net tie, kurie nesinaudoja mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel” išankstinio mokėjimo paslauga „Ežys”.
Tačiau gyvenime Kęstą vaidinantis Karolis Sakalauskas ir Vyto vaidmenį atliekantis Antanas Kišūnas – visai kitokie žmonės. Neseniai aktorystės studijas baigę jauni vyrai gatvėje treningais apsirengę nevaikšto, šaukiami herojų vardais neatsiliepia.
Pramogų bendrovėje sostinėje dirbantis Karolis į darbą ateina vilkėdamas kostiumą, o Antanas kuria rimtus vaidmenis Šiaulių dramos teatre.
„Ekstra žinių” skaitytojams – interviu su aktoriais.
Honoraras – paslaptis
– Kaip gavote pasiūlymą vaidinti reklamoje „gezus”? – „Ekstra žinios” paklausė K.Sakalausko.
– Kai sužinojome, jog ieško aktorių reklamai, patys pasisiūlėme. Iš pradžių garsinome tik garso klipą. Vėliau perėjome atranką ir vaizdo klipui.
– Kiek jums sumokėjo už vaidybą?
– Tai – paslaptis. Galiu tik pasakyti, kad aktoriai už reklamas gauna nuo 100 litų iki labai daug. Nenorėčiau įvardyti, nes už visas tris reklamas gavau skirtingai – kiekvieną kartą kainą keldavau.
– Šiuo metu per televiziją transliuojama reklama, vaizduojanti „gezų” nuotykius Didžiojoje Britanijoje. Jūs tikrai buvote Londone? Ir, regis, šiek tiek pasikeitė tavo įvaizdis.
– Taip, Londone praleidome keturias dienas. Filmavome maždaug prieš porą mėnesių ir tuo metu ten buvo labai karšta. Tuomet aš kategoriškai atsisakiau vaikščioti su viršutine treningo dalimi. Nors Antanas vaikščiojo užsisegęs iki kaklo, kaip ir buvo įprasta ankstesnėse reklamose.
Draugauja su modeliu
– Ar jaučiate, kad tas reklamoje sukurtas „gezų” įvaizdis lyg šešėlis lydi jus?
– Na ir tegul lydi. Kas mane pažįsta, žino, koks aš esu iš tiesų. Man nesvarbu, ką galvoja kiti. Na gerai, šiek tiek svarbu. Suprantu, kad tas reklamos stilius ir įvaizdis – chuliganiškas. Dažnai mano merginos draugai jos klausia, ar aš iš tiesų toks. Ji visada atsako: „Netoks”. Mano mergina yra modelis, todėl jos draugams gal ir keista, kad mes kartu gyvename.
Esu sakęs ne kartą – mes esame aktoriai. Vieną dieną galiu vaidinti vienokį personažą, kitą – jau visai kitokį.
– „Gezų” įvaizdis – lyg ir šiauliečių. Ar pats iš šio miesto?
– Ne, aš – dzūkas. Ir tikrai nežinau šiauliečių papročių, nepažįstų to miesto vaikinų. Kai ėjau į filmavimo atranką, man sakė, kad geriau vaidinsiu suvalkietį vaikiną. Iš tiesų, reklamos kalba – tai ne šiauliečių dialektas. Yra sakančių, kad tai – artimiau Panevėžiui.
Žmonės tik susidarę tokį įvaizdį, nes nesakome, kad kalbame šiaulietiškai.
Gatvėje tekdavo slėptis
– Ar gatvėje teko sulaukti piktų replikų ar net grasinimų už jaunimo slengo pašiepimą?
– Ne. Mes nesame žiopliai, kokius vaidiname. Vaikštome tvarkingai apsirengę, sportuojame. Be to, ne tas amžius.
Kas mums gali priekaištauti? Vyresni? Jie turi proto ir to nedarys. Vaikai? Ne, nebuvo, kad kas nors piktą žodį pasakytų. Tokiu atveju tikrai rasčiau ką atsakyti.
– Ar erzina, kai gatvėje kas nors atpažįsta?
– Tiesą sakant, kartais tas dėmesys jau įgrista. Teko vaikščioti su kepure ir tamsiais akiniais. Arba su kostiumu. Tada ne taip krentu į akis.
Deivis neatpažino
– Savo darbe jūs atrodote visai kitaip nei ekrane.
– Aš visada toks. Mėgstu laisvą ir klasikinį stilius. Bet laisvas stilius – tai ne sportinė apranga. Su treningais niekada nevaikštau gatvėje. Treningai – tai tik reklamos personažų įvaizdis.
Dabar, kai rengiame vaikų popoperos projektą „Pasakų medis”, teko daug bendrauti su dainininkais, aktoriais, muzikantais.
Vienintelis atlikėjas Deivis po poros dienų paklausė, kur mane galėjo matyti. Kai esi su kostiumu, niekam nekrenti į akis, nes nėra tų manierų.
Su treningais – tik ūkyje
– Kaip į tavo vaidmenį reaguoja šiauliečiai? – „Ekstra žinios” paklausė šiame mieste gyvenančio ir dirbančio kito „Ežio” reklamos personažo A.Kišūno.
– Šiauliuose žmonės daug santūresni nei Vilniuje. Jaučiu, kad mane pastebi, žino. Tačiau savo emocijų jie taip nerodo, kaip daro vilniečiai. Kai mokėmės, su Karoliu buvome kambariokai. Ir jei kartu tekdavo eiti, pavyzdžiui, į prekybos centrą, tai pajusdavome populiarumą.
Ypač kibdavo vaikai. Jie šaukdavo: „Žiūrėkit, eina Vyts ir Kęsts”.
– Karolis minėjo, kad treningų nedėvi. O pats?
– Paprastai dėviu džinsus, marškinėlius, megztinį. Sportinius batelius aunuosi tik kai sportuoju. Stengiuosi su treningais mieste nesirodyti. Nebent kai grįžtu namo ir padedu tėvams ūkyje.
Draugė bijojo puikybės
– Dirbi Šiauliuose. Tai gal esi čia gimęs?
– Ne. Aš – iš Rokiškio rajono, Obelių miestelio. Su Šiauliais nieko bendro neturėjau, kol čia neatvažiavau dirbti. O dirbu čia todėl, kad mūsų kursą rinko Šiaulių dramos teatrui ir gavau pasiūlymą dirbti.
Buvau pirmasis iš kurso, kuris sutiko čia atvažiuoti. Esame penki kursiokai – keturi vaikinai ir viena mergina.
– Ar jau teko vaidinti Šiaulių dramos teatro scenoje?
– Jau vaidinau dviejose premjerose – „Baltaragio malūne” ir „Gonzago nužudyme”. Darbo turiu, jis man patinka. Šiauliuose išties labai šaunu.
– Ar kolegos aktoriai arba žiūrovai pavadina tave Vytu?
– Kai čia atvažiavau, į mane iš pradžių reagavo kaip į Vytą arba Kęstą. Bet kai artimiau susipažinome, pakeitė nuomonę. Mes su Karoliu labai skiriamės nuo šių personažų. Nors aplinkiniai manė, kad ką vaidiname, tokie ir esame. Tačiau nuomonę pakeitė jau po pirmo pokalbio. Juk esame aktoriai, kurie atlieka tą vaidmenį, kuris jiems duotas.
– O kaip draugė reagavo į tavo pasirodymą reklamoje?
– Ji iš pradžių sakydavo, kad tapsiu žvaigžde, pasipūsiu ir su ja nebendrausiu. Bet viso šito, žinoma, nebuvo.
„Ekstra žinios”