Bendrojo lavinimo mokyklų programos ir pamokų tvarkaraščiai reguliariai tobulinami. Vis dėlto dideliais mokymosi krūviais bei nuolatiniu nuovargiu besiskundžiančių moksleivių uostamiestyje nemažėja. Tačiau laiko poilsiui, miegui pristygstantys paaugliai pagalbos neretai kreipiasi ne į mokytojus ar mokyklos direktorių, bet į gydytojus.
Mokosi iki vėlumos
Žinių ir gerų pažymių siekiantys moksleiviai mokslo metams nė neįpusėjus skundžiasi per dideliu protinio darbo krūviu. Nors beveik kasmet ugdymo įstaigų mokymosi sąlygas ir pamokų tvarkaraščius tikrina visuomenės sveikatos specialistai, situacija pervargstančių vaikų bei paauglių naudai nesikeičia.
Vienos uostamiesčio vidurinės mokyklos vienuoliktokė Kristina guodėsi, kad jai mokytis darosi vis sunkiau. Visada gerai besimokiusios ir apie ekonomikos studijas universitete svajojančios merginos pažymių vidurkis pastaruoju metu smuktelėjo. Itin aktyvios, anksčiau nemažai laiko užklasinei veiklai bei įvairiems pomėgiams skyrusios jaunuolės dienotvarkėje beveik neliko laiko poilsiui.
„Grįžusi iš mokyklos nedelsdama sėdu ruošti namų darbus. Kiekvienam mokytojui atrodo, kad jo dėstomas dalykas – svarbiausias. Kol išsprendžiu keliolika matematikos, fizikos uždavinių, parašau porą rašinių, pasiruošiu kontroliniams darbams, kurių per dieną būna ir du, ir trys, ateina naktis. Laiko šeimai ar draugams nelieka visai. Kaune studijuojanti vyresnioji sesuo, kuri tik vieną dieną per savaitę po paskaitų namo sugrįžta apie 20 val., iš manęs juokiasi. Ji netiki, kad tiek laiko mokausi ne todėl, kad esu „knygų žiurkė”, bet paprasčiausiai stengiuosi pareigingai atlikti namų darbus ir neatsilikti nuo bendraklasių”, – pasakojo Kristina.
Krūvis – per didelis
Dideliu mokymosi krūviu skundžiasi ne tik vienuoliktokai ar dvyliktokai, bet ir žemesnių klasių moksleiviai.
Valstybinio aplinkos sveikatos centro pernai atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip penktadalio šalies aštuntokų darbo savaitė buvo ilgesnė už jų tėvų. Dar 20 procentų aštuntą klasę lankančių vaikų mokymosi krūvis smarkiai viršijo sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą normą. Tai yra buvo didesnis nei 36 val. per savaitę. Suaugusiesiems Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja ne ilgesnę kaip 40 val. darbo savaitę
Specialistai nustatė, kad net 25 proc. žemesnių klasių moksleivių miegui skiria tik 6-7 val., nors medikai 14-15 metų vaikams rekomenduoja miegoti 8,5-9 val. per parą.
Tvarkaraščiams – norma
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) gydytoja Asta Šlepetienė minėjo, kad panašus tyrimas Lietuvos mokyklose vyksta ir šiemet. Iki gruodžio 20 dienos higienistai tikrins, ar VI-VIII klasių moksleivių mokymosi krūviai vaikams nėra per dideli. Specialistai žada apklausti ne tik besimokančiuosius bei mokytojus, bet ir paauglių tėvus.
Pagal šių metų birželį įsigaliojusią Lietuvos higienos normą „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” IX-XII klasių mokiniai neturi turėti daugiau kaip 32, aštuntos klasės – 31, septintos – 30, šeštos – 29, penktos – 27, II-IV – 23, pirmokai – 22 pamokų per savaitę.
Pakeisti sunku
Higienistės A. Šlepetienės teigimu, Klaipėdos VSC specialistai dar neturi surinkę ir apibendrinę visų šių metų tyrimo duomenų. Tačiau ankstesnių apklausų rezultatai parodė, kad mokymosi krūvis kai kuriose uostamiesčio mokyklose buvo netinkamai paskirstytas.
Pamokų tvarkaraštis turi būti sudarytas atsižvelgiant į mokinių darbingumą, produktyviausią dienos laiką skiriant sudėtingesniems mokymo dalykams. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokų.
Kontrolinius darbus – ne daugiau kaip vieną per dieną – rekomenduojama skirti darbingiausiomis savaitės dienomis. Pirmadienis ir penktadienis tam netinka. Tačiau, anot pašnekovės, kontroliniai darbai tvarkaraštyje nesurašyti. Todėl apie tai, kad per dieną jų būna net keli, specialistai sužino tik paklausinėję moksleivių, išgirdę savo vaikų skundus.
Užfiksavę tvarkaraščio netobulumų, VSC specialistai rekomenduoja jį pakoreguoti. Tačiau, pasak gydytojos, tai padaryti nėra lengva. „Norint pritaikyti tvarkaraštį vienos klasės mokinių poreikiams, kartais tenka jį keisti ir kitoms”, – sakė A. Šlepetienė.
Kreipiasi į psichologus
Pakalbinti kelių Klaipėdos mokyklų direktoriai teigė, kad moksleiviai netinkamai sudarytu pamokų tvarkaraščiu skundžiasi gana retai. Esą kiekvieno vaiko poreikiai skirtingi. Vienas geriausiai informaciją įsisavina anksti rytą, kitam geriausiai mokytis sekasi po vidurdienio.
Pedagogai patarė paaugliams tiesiog peržiūrėti dienos režimą po pamokų ir racionaliai paskirstyti laisvą laiką.
Tačiau kasdieniu palydovu tampančio nuovargio atsikratyti nėra taip paprasta, kaip atrodo. Kartais prireikia ir psichikos sveikatos gydytojų įsikišimo.
Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų ir paauglių psichologė Rasa Karalienė minėjo, kad dideliu mokymosi krūviu skundžiasi nemažai uostamiesčio moksleivių.
„Nuovargis yra normali sunkų protinį darbą dirbančio jauno organizmo reakcija. Bet jis neturi tapti nuolatinis, kai labai sumažėja darbingumas, prastėja bendra savijauta. Tada neužtenka sureguliuoti mokymosi ir poilsio režimą, mitybą, bet reikia rimtos pagalbos. Ji skirtinga kiekvienu atveju. Tokių pacientų turėjau ne vieną”, – sakė gydytoja.
Julija Gural