Šiemet sodininkai nesiskundžia obuolių derliumi. Bet norint juos parduoti, kyla nemažai keblumų. Pajūrio regione apskritai nėra supirktuvių.
Didžioji derliaus dalis perdirbama į sultis, tyreles. Nors parduotuvių lentynose dažniau galima rasti lietuviškų desertinių obuolių, tačiau jų superkama dar nedaug. Sodininkai skundžiasi dėl pernelyg didelių reikalavimų obuolių kokybei ir mažų supirkimo kainų.
Parduoda gyventojams
Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos (buvusi Klaipėdos aukštesnioji žemės ūkio mokykla) sodininkas Valdas Bernotas dienraščiui pasakojo, kad parduoti obuolių prekybos tinklams neplanuoja.
„Jų reikalavimai didžiuliai, o kainos – mažos”, – sakė jis.
Prieš porą metų jie tiekė obuolius vienam prekybos tinklui. „Skynėm obuolius ir kaip kiaušinius dėjome į dėžes. Bet atvažiavęs vairuotojas tas dėžes ne krovė į mašiną, o svaidė. Paskui prekybos tinklo atstovams neįtiko obuolių kokybė. Kaip bus gražūs, jei nuo susitrankymo jie parudavo?” – netinkamu transportavimu piktinosi sodininkas.
Kolegijos sodo plotas – 24 hektarai. Čia auga apie penkis tūkstančius obelų. Obuoliai pardavinėjami gyventojams. Taip pat sode spaudžiamos sultys. V. Bernotas sakė, jog žmonės jų išsiveža po kelis šimtus litrų.
Jau kelerius metus kolegija turi ekologiškai švaraus sodo statusą. „Netręšiame, nepurškiame chemikalais, turime tai, ką gamta užaugina. Derlius mažesnis, bet obuoliai išlaiko geresnes skonio savybes. Prekybos tinklams reikia obuolių kaip iš Lenkijos. Bet jie pas mus tokie niekada nebus. Obuolys gali turėti ir dėmelę ar kirmėlę – nes jis ekologiškai užaugintas. Lenkai keliolika kartų nupurškia. Jų net užpernykštis derlius nepūva. Bet paimkite lietuvišką bei lenkišką obuolius ir duokite pelei – pamatysite, kurio ji net nebandys graužti”, – sarkazmo neslėpė V. Bernotas.
Iš kaimo – perdirbimui
Tikslių duomenų dar nėra, tačiau specialistai prognozuoja, kad šiemet obuolių derlius bus apie 200 tūkstančių tonų. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo agrotechnikos skyriaus vedėjas Nobertas Ūselis teigė, jog lietuviškų desertinių obuolių superkama nedaug. Patenkinamas tik trečdalis desertinių obuolių poreikio. Anot specialisto, prekybos centrai mieliau pardavinėja įvežtinius obuolius. Per metus importuojama per 30 tūkstančių tonų šių vaisių.
Desertiniai obuoliai dažniausiai perkami iš specializuotų sodų. O iš kaimo sodybų vaisiai superkami perdirbimui. Prastesnių veislių obuolius, krituolius išsiveža Vokietijos ir Lenkijos firmos. Iš jų vėliau išspaudžia sultis, gamina tyreles.
Šiemet perdirbimui obuoliai superkami didesnėmis kainomis nei pernai. Už kilogramą siūloma po 20-27 centus. Anot N. Ūselio, tam įtakos turėjo tai, jog šiose šalyse vis daugiau įsisteigia obuolių perdirbimo įmonių. Be to, Europos Sąjungos šalyse apribotas pigių obuolių įvežimas iš Kinijos.
Lietuvių obuolius perdirbimui superka už mažesnes kainas nei užsienio firmos. Daugiausia žaliavos superka bendrovė „Anykščių vynas” bei keturios koncentruotų sulčių gamyklos. Anot N. Ūselio, perpardavėjai, kurie žaliavą tiekia gamykloms, obuolius iš kaimo sodybų superka tik po 10 centų už kilogramą.
Konkurentai – lenkai
Desertinius obuolius užsienio ir Lietuvos rinkai dažniausiai parduoda verslinių sodų savininkai. Verslinis sodas turi būti ne mažesnis kaip vieno hektaro ploto. Šalyje tokių sodų yra daugiau kaip 4 tūkstančiai hektarų. Šiemet juose planuojama surinkti apie 25-30 tūkstančių tonų obuolių.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos” direktorius Darius Kviklys sakė, kad apie 10 tūkst. tonų obuolių išveš į užsienį perdirbti, o likusius tieks vidaus rinkai. Daugiausiai desertinių obuolių iš verslinių sodų bus parduota prekybos centrams.
„Tačiau prekybos centruose lietuviški obuoliai tik paįvairina asortimentą. Apie 90 procentų šių vaisių atvežama iš Lenkijos”, – sakė D. Kviklys.
Prekybos tinklų atstovai tvirtina, kad lietuviškų obuolių prekyba jų parduotuvėse auga. „VP Market” supirktus desertinius lietuviškus obuolius skaičiuoja jau dešimtimis tonų. „Apskritai teikiame prioritetą lietuviškiems vaisiams ir daržovėms. Žemaitijos ūkininkai tiekia daržoves, o jūs skanaujate kituose regionuose užaugintus obuolius, pavyzdžiui, iš Pasvalio, – sakė šio tinklo atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė. – Kai trūksta arba nebėra lietuviškų obuolių, atvežame iš Lenkijos. Nuolat asortimente yra olandų, prancūzų obuolių.”
„Iki” parduotuvių tinklo atstovas spaudai Tomas Vaišvila lietuviškų obuolių padidėjusį supirkimą argumentavo tuo, jog sodininkai jau gali pasiūlyti įvairesnių veislių, kurios labiau tinka prekybai. Taip pat pagerėjo obuolių kokybė. „Įtakos galėjo turėti ES šalių sodininkai. Lietuvos sodininkai pajuto konkurenciją tiek dėl kainos, tiek dėl asortimento bei kokybės”, – sakė jis.
Reikalinga chemija
Tačiau Lietuvos sodininkai savo produkcija vis dar neužpildo visos šalies rinkos. Verslinių sodų asociacijos direktorius D. Kviklys teigė, jog sodininkams trūksta organizuotumo, jiems kur kas lengviau būtų, jei susivienytų į gamybines organizacijas. Dauguma sodininkų neturi patalpų obuolių sandėliavimui, trūksta tinkamo obuolių rūšiavimo. Prekybai netinka įspausti, rauplėti obuoliai, vienoje pakuotėje jie turi būti panašaus dydžio, spalvos.
„Jei norime užauginti gerus obuolius, reikia naudoti daugiau chemijos”, – sakė D. Kviklys. Nors lietuviai daug chemikalų nenaudoja – tam palankus mūsų klimatas. Anot asociacijos direktoriaus, kuo toliau į pietus, tuo daugiau ligų, parazitų puola vaismedžius, todėl juos reikia dažniau purkšti. Net Lenkijoje sodai purškiami po 15-16 kartų.
Tačiau, anot D. Kviklio, didžiausias smūgis suduotas serbentų augintojams. Dėl kainų kritimo krizė tęsiasi jau trečius metus. „Anksčiau serbentų augintojai uogas parduodavo „Anykščių vynui”, tačiau bendrovė atsisakė supirkti uogas dėl sumažėjusios uogų vyno paklausos”, – sakė jis.
Serbentai dabar yra užšaldomi ir vežami į Vokietiją, Belgiją, Estiją ir kitas šalis. Tačiau jie yra parduodami beveik už savikainą.
Gina Kubiliūtė