Žymos archyvas: konstancija

Tėvams nereikalingi, svetimų numylėti

Kai namo, kurio šeimininkus žinojome esant nebe pirmos jaunystės, kieme sutikto berniuko paprašėme pakviesti tetą Audronę, pasirodo, suklydome. Vaikas tik suraukė nosį ir pažadėjęs, kad tuoj pakvies mamą, nubėgo. Netrukus šypsodamasi tarpduryje pasirodė ponia Audronė … Skaityti toliau →

Pražūtinga Mocarto meilė

(1)

Tėvas, kartą svečiavęsis pas Volfgangą, vėliau skundėsi, kad sūnaus namai primena pamišėlių namus – muzika griaudėja visą dieną, kūdikis rėkia, po namus lodamas laksto šuo Hukelis, lyg paklaikusi gieda kanarėlė Štarlė. Namuose nuolat pilna svečių … Skaityti toliau →

Pražūtinga Mocarto meilė

Žila tamsiaakė dama Konstancija Nissen, mergautine pavarde Veber, sėdėjo prie rašomojo stalo ir peržiūrinėjo pageltusius laiškus. „Zofi, – ji ištiesė porą lapelių seseriai, – įmesk į židinį”. – „Bet, Konstancija, – pasipiktino sesuo, – tai … Skaityti toliau →