Mitybos specialistai pataria mėsą rinktis šviežią, neriebią, o mėsos produktus – kuo natūralesnius.
Mitybos specialistų manymu, per dieną žmogui reikia suvalgyti apie 70 gramų mėsos. Geriausia – šviežios, neriebios.
Renkantis gabaliuką kepsniui gaminti reikėtų atkreipti dėmesį į jo spalvą, kokybę. Jei mėsa balzgana, pavandenijusi, vadinasi, ji arba buvo sušaldyta, arba gyvulys netinkamai paskerstas. Jeigu jis išsigando, patyrė stresą („suakmenėjo”, sutraukė mėšlungis iš baimės), mėsa bus prastesnės kokybės.
„Mes labai reiklūs gamintojams. Važiuojame, renkamės, o išsirinkę dažnai tikriname tiekiamų produktų kokybę”, – sako UAB „Baltic Food Service” generalinis direktorius Almantas Petrauskas. Ši bendrovė turi sertifikatus, liudijančius, kad jos veikla atitinka ES standartus.
Vilniuje įrengti šiuolaikiški, higienos normas atitinkantys mėsos gaminių sandėliai, kuriuose galima laikyti 80 tonų mėsos ir mėsos produktų, 25 tonas skerdienos ir 40 tonų šaldytos mėsos. Bendrovė turi savo logistikos padalinį, produkciją gabena specialios paskirties automobiliais.
„Baltic Food Service” mėsa ir mėsos produktais aprūpina viešojo maitinimo įstaigas – restoranus, kavines, vaikų darželius, mokyklas, ligonines. Be to, yra įsteigusi 20 nedidelių firminių mėsos gaminių parduotuvių Vilniuje, Panevėžyje, Kaišiadoryse, Ukmergėje, Pasvalyje, Biržuose ir Rokiškyje.
Mažos parduotuvės trauka
A.Petrausko manymu, ateityje nedidelių privačių parduotuvių Lietuvoje daugės. Atidarius didžiuosius prekybos centrus jos buvo išnykusios, bet dabar vėl atsiranda naujų. Tai lemia daug priežasčių. Viena jų – pirkėjui pradeda atsibosti anonimiškumas, jis ilgisi šilto bendravimo, kurį randa mažoje parduotuvėje. Kita priežastis – žmogus ieško saugaus produkto.
„Mažą parduotuvę lengviau negu didelę kasdien aprūpinti šviežiais ir saugiais produktais, garantuoti jų kokybę, nes kokybė – tokio verslo pagrindas. Ne veltui Vakarų Europos valstybėse šeimyninės iš kartos į kartą perduodamos nedidelės parduotuvės gyvuoja 200 metų ir ilgiau. Galbūt kada nors taip bus ir Lietuvoje”, – svarsto pašnekovas.
Anot jo, mažoje firminėje parduotuvėje susiklosto abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai tarp darbuotojos ir pirkėjo. Pardavėja įsidėmi kiekvieno poreikius, išpildo prašymus: „Palikite man kilogramą šviežio kumpio, eidamas iš darbo paimsiu.” Patogu.
„Įsitikinome, kad mažos parduotuvės sėkmė priklauso ne tik nuo produktų kokybės, vietos, kurioje ji įsikūrusi, bet ir nuo pardavėjos gebėjimo bendrauti su pirkėju, padėti jam išsirinkti pirkinį. Čia ji ne tik pardavėja, bet ir konsultantė. Žmogui turi būti malonu su ja bendrauti”, – sako A.Petrauskas.
Originali produktų receptūra
„Baltic Food Service” mėsą ir mėsos gaminius perka iš Lietuvos ir užsienio didelių bei mažų mėsos perdirbino įmonių. Orientuojasi į S klasės (aukščiausios rūšies) žaliavą. Bendrovės technologai sukuria originalių receptūrų ir užsako gamintojams pagaminti netradicinių, unikalių produktų, kuriuos parduoda savo firminėse parduotuvėse. Jose taip pat prekiaujama kitų gamintojų sukurtais originaliais ir tradiciniais gaminiais: aukštaitišku ir suvalkietišku kumpiu, dzūkų užkanda, žemaitiška dešra, įvairių šalies regionų skilandžiais, nugarine, šonine, šaltai rūkytais arba sūdytais lašiniais.
Čia nemažas pasirinkimas paštetų, slėgtainių, o bendrovės vyriausioji technologė inžinierė Janina Bylienė žada artimiausiu metu rinkai pateikti dar 59 naujus gaminius. Juos kuria bendrovės technologai, gamina Lietuvos ir užsienio įmonės.
„Mums svarbu, kad produktai būtų skanūs ir saugūs. Tai ypač svarbu kalbant apie vaikų mitybą. Todėl esame sudarę sutartį su viena laboratorija, kuri nuolat tiria mūsų parduodamus produktus. Kontrolė drausmina ir mus, ir gamintojus, mat kartais jie, pradėję tiekti gerą produktą, po kurio laiko atleidžia vadeles, nepaiso receptūros. Nedidelis kiekis maisto priedų, konservantų yra saugu, bet jų padauginus galima vartotojui pakenkti”, – aiškina „Baltic Food Service” vadovas.
Labai svarbu, kad gamintojas išlaikytų vienodą produkto kokybę. Pasak bendrovės direktoriaus, eksportuojant ir importuojant produktus būtina atsižvelgti į regionines žmonių mitybos tradicijas, skonį. Tai, ką mėgsta Vokietijos gyventojai, nebūtinai patiks lietuviams, ir priešingai. Lietuvoje pirkėjai renkasi gražiai atrodantį produktą, bet mažai domisi, iš ko jis pagamintas, todėl tampa optinės apgaulės aukomis.
„Prancūzijoje mačiau, kaip žmonės pirko susiraukšlėjusias, prekinės išvaizdos netekusias dešreles. Pas mus į tokias niekas nė nežiūrėtų. Pasirodo, tos dešrelės buvo iš natūralių žaliavų, be konservantų, kitaip sakant, saugios ir todėl paklausios”, – pasakoja A.Petrauskas.
Jis tikisi, kad ir Lietuvoje pirkėjai daugiau dėmesio skirs produkto kokybei, saugumui, nes nuo to priklauso suaugusiųjų ir vaikų (ypač vaikų!) sveikata.
Gal labiau apsimoka brangiau pirkti saugų produktą ir išvengti ligos bei vaistų? Pašnekovo manymu, sukurti galima daug ką, bet jei to produkto niekas nepirks, jo niekas ir negamins. Kokie produktai bus ant prekystalio, diktuoja pirkėjas.
Parengta bendradarbiaujant su UAB „Baltic Food Service”.