Vardas – tik mažyliui gimus

Likus vos savaitei iki suplanuotos gimdymo dienos susigriebėme, kad greitai pasaulį išvysiančiam mažyliui dar neišrinkome vardo. Nors, tiesą sakant, pernelyg ir nesistengėme.

Man visuomet atrodė keista – kaip galima duoti vardą žmogučiui, kurį matei tik „šešėlių teatre” (echoskopu). Kaip pavadinti naujagimį, kol kas neturime nė vieno varianto. Laukiame mažo žmogeliuko, ir tiek. Pagelbėti bandė artimieji, siūlydami jiems patinkančius vardus. Mandagiai atsisakėme – juk dar yra laiko pagalvoti.

Davė gydytojos vardą

Į galvą dėjausi tik aplinkinių patirtį, kaip jiems sekėsi rinkti vardus savo atžaloms. Vienos šeimos susitaria, kad už berniukų vardus bus atsakingos mamos, o už mergaičių – tėčiai. Kiti dar prieš kūdikiui gimstant buvo parinkę net kelis vardus sūnui, tačiau pasaulį išvydo dukra. Išeitį vis dėlto rado. Pakeitė vardo galūnę ir pasaulyje tapo ne vienu Martynu, o viena Martyna daugiau.

Kartais kūdikis gauna vardą, kurio net nebuvo išankstiniame tėvų sąraše. Būsimoji mama dukrai buvo numačiusi vieną, tėtis – visai kitą vardą. Nė vienas neketino nusileisti. Tačiau šis ginčas tebuvo vieni niekai, palyginti su gimdymo metu ištikusiomis bėdomis. Mergaitę išgelbėjo gydytojos profesionalumas. Ginčų dėl vardo nebeliko – tėvai dukrą pavadino medikės vardu.

Lyderiai – Lukas ir Kamilė

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje populiariausi kūdikių vardai buvo Lukas ir Kamilė. Jiems mažai nusileido Matas su Gabija, Nojus su Gabriele, Mantas su Austėja. Tarp populiariausiųjų pakliuvo ir Dominykas, Nedas, Dovydas, Rokas, Titas, Ignas, Emilija, Ugnė, Augustė, Viktorija, Rugilė, Deimantė.

Renkant vaikui vardą jį patariama derinti prie pavardės. Prie ilgos reikėtų rinkti kuo trumpesnį ir atvirkščiai, derėtų vengti vardų, kurie rimuojasi su pavarde. Suteikiant mažybinės formos vardą reikėtų prisiminti, kad vaikas vis dėlto užaugs ir jam toks vardas gali kelti nepatogumų.

Taip pat reikėtų suvokti, jog vaikas su šiuo vardu turės gyventi visą gyvenimą ir nerinkti vardo vien iš užgaidos ar norint ypač išsiskirti.

Vardo rinkimo taktika

Apsispręsti dėl vardo gali padėti Lietuvių vardų kilmės žodynas, įvairios interneto svetainės. Pavyzdžiui, elektroniniame kalendoriuje, kurio žiniatinklio adresas yra day.lt, galima labai greitai ir paprastai išsiaiškinti vardo reikšmę, kilmę, sužinoti vardadienius.

Nemažai žmonių vaikus pavadina pagal vardo reikšmę arba pageidaujamas atžalos būdo savybes. Pavyzdžiui, kantrumą reiškia šie vardai: Alkantas (-ė), Bukantas, Girkantas, Kantautas, Kantrimas. Norintiems, kad sūnus ar dukra taptų įžymūs, siūloma juos pavadinti Algiu (-e), Algirdu, Daugardu, Daugirdu, Eigirdu, Girdvilu, Girdučiu (-ute).

day.lt lankytojai labiausiai domėjosi šių vardų reikšmėmis: Tomas, Toma (išvertus iš hebrajų kalbos tai reiškia „dvynys”), Linas, Lina, Linė (lietuvių kalboje linas yra augalas, graikų – „paguodos giesmė”), Mindaugas, Mindaugė (tai sudurtinis lietuvių kalbos žodis: min- (minėti, mintis) + daug- (daug) ir reiškia „daugiamintis, išmintingasis” arba „daugelio minimas, garsus”), Kristina, Kristinas (lotyniškai – „krikščionis”), Agnė, Agnetė, Agnietė (graikiškai – „tyra, skaisti”), Andrė, Andrius (trumpinys iš Andrejaus, Andrėjos. Išvertus iš graikų k. –”vyriškas, drąsus”), Mantas, Mantė (senovės lietuvių kalboje mantus reiškė „sumanus”), Simonas, Simona, Simonė (hebrajiškai – „išklausymas”), Paulius (išvertus iš lotynų k. – „mažas”).

Vardą vaikas gali ir paveldėti, nors šiomis dienomis ši tradicija jau nebėra rūpestingai puoselėjama. Anksčiau, ypač jei pirmagimis būdavo sūnus, jis tapdavo ne tik turtų, bet ir tėvo vardo paveldėtoju. Tai buvo giminės išlikimo ženklas – šeimoje tėvo vardą turintis vaikas buvo itin svarbus asmuo.

Keletas faktų

Senovėje buvo tikima, kad vardas turi magiškos galios ir nulems žmogaus likimą šioje žemėje. Ilgą laiką suteikti vardą buvo tėvo privilegija.

XII–XV a. Lietuvoje žmonės vadinosi vien vardais. Maždaug nuo XIV a. pradėjo rastis prievardžiai – žmogų apibūdinantys žodžiai, vėliau virtę pavardėmis.

Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: lietuviškos kilmės, krikščioniški (krikščionybės įsitvirtinimo laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai) ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.

Vardus tiriantis mokslas vadinamas antroponimika.