Lietuvoje prasidėjus naujai šalčio atakai dirbantiesiems siūloma netylėti, jei darbdaviai verčia dirbti šaltyje
Nuo sausio vidurio dvi savaites Lietuvą kaustęs šaltis nemažai įmonių darbuotojų privertė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Tarp 46 skundų dažniausiai darbdaviams priekaištavo Vilniaus ir Panevėžio įmonėse dirbantys žmonės. Inspektoriai teigia neprisimeną metų, kad tiek daug kartų būtų skųstasi vienu metu dėl šalčio darbe. Juolab kad šiomis dienomis Lietuvoje spaudžia 10-17 laipsnių šaltis.
Sostinėje skundėsi pardavėjos
Daugiausia skundų gauta sausio 23 d., kai termometro stulpelis šalyje buvo sustingęs ties 25-29 laipsnių šalčio žyma. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo Viktoro Teisučio Cinino teigimu, žmonės skundėsi ir raštu, ir anonimiškai – pasitikėjimo telefonu. „Negavome skundų iš statybos ir kitų bendrovių, kurių darbuotojai paprastai dirba lauke, antra vertus, statybininkų lauke ir nesimatė”, – sakė V.T.Cininas.
Vien į Vilniaus darbo inspekcijos skyrių kreipėsi penkių parduotuvių ir vienos kavinės darbuotojos, žvarbusios 8-12 laipsnių šilumos temperatūroje. VDI Darbo higienos skyriaus vedėja Kristina Kaveckaitė akcentavo, kad prekybos sektoriuje užfiksuoti nusiskundimai nesusiję su didžiaisiais prekybos tinklais. „Matyt, „Maximose” ir kituose prekybos centruose šildymo reikalai daugmaž sutvarkyti, nes iš jų skundų negavome”, – sakė K.Kaveckaitė.
Darbo saugos specialistai teigia, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, gauta daug skundų iš darbe šalusių žmonių. „Neprisimenu, kad kas nors būtų skundęsis dėl šalčio”, – tikino V.T.Cininas.
Vieni bando gintis, kiti – tyli
Peržvelgus nusiskundimų statistiką, darbo inspektorius šiurpina tai, kad net per šalčius darbdaviai vertė žvarbti. Dažniausiai skundų gauta iš Vilniaus gyventojų – 20. Panevėžyje iš dešimties nusiskundimų net šeši užfiksuoti statybose. Prie pirmaujančiųjų priskiriama Klaipėda ir Telšiai (po 5 skundus). Uostamiestyje vienas darbuotojas skundėsi, kad angare, kuriame jis dirba, – tik 5 laipsniai šilumos. Telšiai tarp lyderių atsidūrė po skandalingai pagarsėjusios „Litesko” šilumos ūkio avarijos, kai kelias dienas mieste be šilumos liko per 15 tūkst. gyventojų. Avarijos padarinius pajuto ir dirbantieji. Manoma, kad penki skundai Telšiuose buvo tik ledkalnio viršūnė. Nė vieno skundo negauta iš Marijampolės ir Alytaus. „Suvalkiečiai ir dzūkai, matyt, yra labai kantrūs”, – svarstė K.Kaveckaitė.
Kaune Darbo inspekcijai skundėsi tik du darbuotojai, nors apskrityje sukoncentruota didelė Lietuvos pramonės dalis. Tačiau versija, kad darbdaviai Kaune labiau rūpinasi savo pavaldiniais, mažai tikėtina, nes būtent čia per valstybines šventes redakciją pasiekia skundai, kad darbdaviai verčia žmones dirbti ir tada, kai kiti tuo metu ilsisi.
Apkaltino ir darbuotojus
Panevėžio UAB „Ortitas” yra viena įmonių, kuria per šalčius skundėsi darbuotojai. Jie teigė, kad parduotuvės patalpose buvo tik 8-9 laipsniai šilumos. „Jie ir patys kalti, nes visada palieka atidarytus galinius parduotuvės vartus, pro kuriuos įvežamos prekės”, – sakė bendrovės vadovas Zigmantas Ročys. Jis nusistebėjo, kad „Kauno dieną” pasiekė skundo faktas. „Kas jums apie tai pranešė? Kodėl Darbo inspekcija tokią informaciją teikia?” – klausė Z.Ročys.
Jis taip pat aiškino, kad įmonė nėra kažkuo išskirtinė. „Pas mus tik šiek tiek buvo sutrikęs šildymas”, – sakė „Ortito” vadovas Z.Ročys.
Bendrovės direktorius pripažino, kad per šalčius įmonėje buvo šildoma mažiau.
Bijo atkreipti į save dėmesį
Tačiau žmonės šalo ne tik įmonėse. Tauragėje gautas skundas dėl per šaltų mokyklos patalpų. Švietimo įstaigų šildymo problema buvo aktuali ir jau minėtame Panevėžyje. „Skandalingą situaciją pas mus sudarė net keturių pagrindinių ir vienos vidurinės mokyklų vadovai, – pasakojo Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Beinortas. – Paaiškėjo, kad klasėse temperatūra buvo nukritusi žemiau nei 10 laipsnių šilumos, o sporto salėse buvo tik 5-7 laipsniai aukščiau nulio”.
Prieš žiemą minėtose mokyklose buvo rekonstruoti šilumos mazgai, tačiau direktoriai vis tiek taupė lėšas net tada, kai temperatūra lauke nukrito nuo 5 iki 25 laipsnių šalčio.
Papildomi reikalavimai darbdaviams
Lietuvą kaustę šalčiai ir dirbančiųjų skundai valstybines institucijas jau verčia tobulinti teisės aktus. Darbo higienos skyriaus vadovė K.Kaveckaitė rengia raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, nes Lietuvoje nėra teisės akto, reglamentuojančio darbuotojų darbo sąlygas lauke. „Šiluminį komfortą ir darbo aplinką patalpose reglamentuoja vadinamoji higienos norma Nr. 69, tačiau šiltuoju ir šaltuoju metų sezonais praktiškai netaikomi jokie reikalavimai darbdaviams, – „Kauno dienai” sakė K.Kaveckaitė. – Darbdavys nežino, kaip jam elgtis ir ką daryti, kokiais dokumentais jis turi vadovautis, kad apsaugotų žmones nuo per didelio šalčio arba karščio”.
Nauja higienos norma, jei ją patvirtins Sveikatos apsaugos ministerija, bus taikoma keliems šimtams profesijų (statybos, žemės ūkio ir kitose srityse).
Pasiūlymai dirbantiesiems
Sinoptikai neklydo: savaitgalį į Lietuvą sugrįžo šaltis ir sniegas. Vietomis temperatūra nukrito iki 18 laipsnių šalčio. Kad darbe nereikėtų žvarbti, dirbantiesiems K.Kaveckaitė pataria kreiptis tiesiogiai į įmonės arba padalinio vadovą, kad jis pasirūpintų papildomu šildytuvu. „Suprantama, reikia gerai apgalvoti, kaip kreiptis, apsvarstyti, kokia gali būti vadovo reakcija, – sakė K.Kaveckaitė. – Jeigu darbuotojas tiksliai žino, kad darbdavys tik pasijuoks arba pasiūlys šilčiau apsirengti, tokiu atveju reikėtų kreiptis į Darbo inspekciją”. Tačiau K.Kaveckaitė pastebėjo pastarųjų metų tendenciją. „Darbo jėgos pradeda trukti visoms įmonėms, todėl darbdaviai turėtų paisyti žmonių prašymų”, – įsitikinusi VDI Darbo higienos skyriaus vedėja K.Kaveckaitė.
Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys privalo darbuotojams, atsižvelgiant į darbo sąlygas, suteikti papildomas pertraukas pailsėti. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, pertraukos (po 10-15 minučių) turi būti suteikiamos maždaug kas pusantros valandos. Patalpas sušilti darbuotojui privalo suteikti darbdavys. Esant kenksmingoms ir pavojingoms darbo sąlygoms, principingi darbo inspektoriai gali net sustabdyti įmonės veiklą, jei darbdavys nepaiso žmonių interesų.
Gediminas Stanišauskas