Vairuotojai priprato baudas už KET pažeidimus mokėti elektroniniu būdu
Per porą pastarųjų metų interneto skvarbai Lietuvoje šoktelėjus daugiau nei dvigubai ir perkopus 30 proc. ribą, pradėjo pildytis optimistinės informacinių technologijų ekspertų prognozės: vartus į virtualų pasaulį atkėlęs kompiuteris tapo ne tik papildomos informacijos šaltiniu, bet realiu darbo įrankiu, padedančiu spręsti daugybę buitinių problemų, taupyti laiką ir pinigus. Ne išimtis yra ir baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Dviguba gaišatis
Visiškai neseniai nusižengę ir policijos pareigūnų sulaikyti automobilininkai turėdavo tik dvi alternatyvas: arba sumokėti baudą vietoje, arba atsisveikinti su pareigūnų nurodytu banknotų kiekiu banke, pervesdami į nurodytą sąskaitą. Pastarąjį variantą būdavo priversti rinktis tie nelaimėliai, kurie su savimi neturėdavo reikiamos grynųjų sumos. Tokiu atveju žmogus yra priverstas patirti nepatogumus du kartus: pirmiausia, gaišdamas banke, o po to – pristatinėdamas baudos mokėjimo pervedimo kvitą policijai. Kadangi techniškai nebuvo įmanoma policijos informuoti apie tai, iš ko kokie piniginiai pervedimai padaryti, nubaustiems vairuotojams siūlyta įrodymus apie išpirktas „nuodėmes” siųsti faksu arba paštu. Tačiau šis būdas grėsė paskandinti policijos nuovadas faksogramų jūroje, todėl jo niekas nepropagavo. Ant baudos talono netgi nebuvo informacijos, kam adresuoti ir kokiais numeriais siųsti pervedimo kopiją.
Apie šiuos dalykus pradėjus diskutuoti viešai, eismo priežiūros tarnybos pareigūnai prisipažino, jog reikalavimas pristatinėti patvirtinimus apie sumokėtas baudas nėra apibrėžtas norminiais aktais. Buvo aišku tik tai, kad nusprendęs ignoruoti policijos raginimus ar pametęs kvitą po 15 darbo dienų žmogus rizikuodavo sulaukti antstolių vizito. Tiesa, pastarieji į talką būdavo kviečiami gana retai, nes privačios antstolių kontoros už savo paslaugas ima atlyginimą, kuris daugeliu atvejų būdavo ne ką mažesnis už pažeidėjui skirtą baudą. Jei antstoliams atvykus paaiškėtų, jog bauda sumokėta ir jiems nėra ką veikti, policija finansiškai nukentėtų. Šios kraštutinės priemonės būdavo griebiamasi tik tais atvejais, kai pareigūnai būdavo 100 proc. įsitikinę tokio žygio nauda.
Elektroninė revoliucija
Komercinių bankų specialistai, komentuodami šią problemą, pastebėjo, kad ilgą laiką modernius atsiskaitymo būdus ribojo keletas priežasčių.
Visų pirma, interneto ir elektroninės bankininkystės paplitimas buvo itin mažas, o kompiuterinės technologijos pernelyg sudėtingos.
Daugelis žmonių vengė piniginius reikalus tvarkyti internetu būgštaudami, jog padarę kokią nors klaidą ar davę neteisingą komandą patirs apčiuopiamų nuostolių.
Tai suvokdami verslininkai patys ėmėsi iniciatyvos mokyti savo klientus naudotis internetinės bankininkystės produktais, leido skrajutes, įrengė specialius kompiuterinius terminalus, prie kurių budėję specialistai padėjo žmonėms perprasti svarbiausius principus bei įsitikinti, jog taip galima sutaupyti pinigų ir laiko.
Beje, taip elgtis bankus skatino ir komercinių bankų atlikti skaičiavimai, kiek kuri bankinė operacija kainuoja. Pasirodo, jog paprasčiausias piniginis pervedimas, atliekamas naudojant internetinės bankininkystės instrumentus, atsieina nuo 5 iki 8 kartų pigiau nei tradicinė operacija klientų aptarnavimo skyriuje.
„Buvo atliktas tikrai nemažas darbas, todėl rezultatai kalba patys už save – tarkim, už komunalines paslaugas atsiskaito daugiau nei 60 proc. mokesčių mokėtojų. Šiek tiek rečiau mokami įvairūs mokesčiai kitoms valstybės institucijoms, nes šiuos dalykus vis dar riboja įvairūs technologiniai trūkumai ar informacijos apdorojimo problemos. Tačiau padėtis ir čia pamažu taisosi. Teigiamu pavyzdžiu galima laikyti baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus surinkimą – policija rado bendrą kalbą su Valstybine mokesčių inspekcija ir sudarė sąlygas nusikaltusiems vairuotojams baudas mokėti internetu”, – pasakojo „Hansabanko” produktų ir elektroninių kanalų departamento direktorius Ramūnas Strauka.
Kauno kelių eismo priežiūros specialistai, koordinuojantys baudų surinkimą už KET pažeidimus, taip pat patikino, kad problemų automobilininkams gerokai sumažėjo.
„Procedūros tikrai nesudėtingos. Baudą mokant internetu viską reikia atlikti taip, kaip ir banke, tik priešpaskutinėje grafoje būtina nurodyti savo vardą, pavardę ir asmens kodą, nes pagal šiuos duomenis mes sužinome apie padarytą pervedimą. Visa kita įprasta – nurodžius mokėjimo paskirtį „už KET pažeidimus” ir įmokos kodą 6010. Tada mes iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą informaciją palyginame su savo protokolais ir žinome, kas, kada, kiek baudos sumokėjo”, – pasakojo Kauno policijos pareigūnai.
Tiesa, šios naujienos negelbsti tais atvejais, kai žmogus padaro nusižengimus, priskiriamus „grubių” kategorijai. Tarkim, vairuoja automobilį neblaivus, sukelia eismo įvykį ar jo surinktų baudos balų suma leidžia pareigūnams atimti vairuotojo pažymėjimą. Tokiais atvejais vizitas į policiją neišvengiamas, nes teisė vėl sėsti už vairo atgaunama drauge su baudos kvitu pristačius laikinąjį vairuotojo pažymėjimą.
Rūpesčių liko
Visgi policijos pareigūnai pripažino, kad nors galimybė mokėti baudas internetu gerokai palengvino vairuotojų gyvenimą, jiems patiems darbo krūvis padidėjo.
„Kai žmogus atnešdavo apmokėtą baudos kvitą, jis būdavo prisegamas prie protokolo ir viskas tuo baigdavosi. Dabar tenka lyginti dviejų duomenų bazių duomenis, todėl laiko sugaištama kiek daugiau”, – pasakojo „Kauno dienos” pašnekovai.
Kita vertus jie pastebėjo, kad internetinė „revoliucija” praktiškai panaikino galimybes sukčiauti mokant baudas. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai su vienu baudos kvitu būdavo išperkamos kelių nusižengusių vairuotojų teisės. Būdavo daromos kopijos, iš VMI paimami mokėjimo dublikatai ir t.t. – „gudručių” tikrai netrūkdavo. Dabar vairuotojas yra priverstas viską padaryti tiksliai ir sąžiningai, nes priešingu atveju jo problemos nesibaigia”, – pasakojo pareigūnai.
Tiesa, padarius klaidą mokant baudą internetu (supainiojus įmokos kodą ar asmens duomenis) pinigai paklysta ir policija negauna jokios informacijos apie vairuotojų bandymus įvykdyti prievoles. Tokiu atveju tenka susitikti su pareigūnais ir mėginti viską išsiaiškinti vietoje.
Tiksliau pasakyti, kokia dalis baudų sumokama internetu, o kokia grynaisiais, nei policijos pareigūnai, nei mokesčių inspekcijos darbuotojai negalėjo, nes įplaukę į sąskaitą pinigai nėra kaip nors identifikuojami.
Redakciją konsultavę elektroninės bankininkystės specialistai sakė, kad šlifuoti atsiskaitymo mechanizmus virtualioje erdvėje dar reikėtų.
„Bankinės operacijos į interneto erdvę JAV pradėtos kelti tik 1995-aisiais, todėl čia dar ne viskas tobula. Padėtis ypač komplikuojasi, jei bandoma elektroninę informaciją dubliuoti ar tikrinti popieriniais dokumentais. Visgi gerų pavyzdžių daugėja ir tai nuteikia optimistiškai”, – pasakojo „Hansabanko” produktų ir elektroninių kanalų departamento direktorius.
Renaldas Gabartas