Savaitė… Yra žmonių, kurie mano, jog tai labai daug, kitiems – tai labai trumpas laikas. Priklauso nuo to, ką planuojame veikti. Septynių dienų gali užtekti tam, kad pailsėti prie jūros, suremontuoti automobilį ar perskaityti didžiulę knygą. Lygiai viena savaitė liko Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės treneriams, kad šie spėtų parengti komandą rugsėjo 16 dieną prasidedančioms Europos krepšinio čempionato varžyboms Serbijoje ir Juodkalnijoje. Ar tai daug, ar mažai spręsti jums.
Šiais metais Europos čempionų rinktinę ruošiantis svarbioms varžyboms lydėjo nemažai liūdnų naujienų. Nesėkmingai susidūręs su varžovais nosį susilaužė Kšyštofas Lavrinovičius, alkūnės uždegimas neleido sportuoti Simui Jasaičiui, po stipraus smūgio į smakrą ant atsarginių žaidėjų suolelio atsisėsti turėjo pagrindinis komandos vidurio puolėjas Robertas Javtokas, o rungtynėse prieš Airijos rinktinę nesėkmingai nusileidęs ant žemės Dainius Šalenga pasitempė raumenį. Laimei, visi šie krepšininkai grįžo į rikiuotę ir nuvyko į Maskvą, kur žaidė paskutiniąsias pasiruošimo Europos čempionatui rungtynes prieš Rusijos rinktinę.
Vis dėlto vienas pagrindinių ekipos žaidėjų Arvydas Macijauskas į Serbiją ir Juodkalniją tikriausiai nevyks. Iš pradžių krepšininkas skundėsi kojos skausmais, o atlikus tyrimus paaiškėjo, jog žaidėjui trūko kojos raumuo. Traumą galima išsigydyti per maždaug dešimt dienų, todėl žaidėjas rugsėjo 16 dieną jau būtų pasiruošęs ginti savo šalies garbę, tačiau Naujojo Orleano „Hornets” klubas pasiūlė žaidėjui nerizikuoti savo sveikata ir atsisakyti žaidimo rinktinėje.
Paskutinės rinktinės naujienos žiniasklaidą pasiekė prieš pat išvykstant į Rusiją. Nors rinktinės treneriai galutinę komandos sudėtį žadėjo paskelbti tik prieš pat Europos čempionatą, į Rusiją išvyko dvylika žaidėjų: Vidas Ginevičius, Giedrius Gustas, Ramūnas Šiškauskas, Simonas Serapinas, Mindaugas Lukauskis, Dainius Šalenga, Simas Jasaitis, Mindaugas Žukauskas, Paulius Jankūnas, Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai bei Robertas Javtokas.
Kartu su ekipa neišvyko jau minėtas A.Macijauskas, treniruočių metu rinktinei padėjęs vidurio puolėjas Darius Šilinskis bei Vilniaus „Lietuvos ryto” gynėjas Tomas Delininkaitis. Tačiau rinktinė tikriausiai neteko D.Šalengos. Krepšininkas informavo komandos trenerius, kad patikrinus koją magnetiniu rezonansu, paaiškėjo, kad jis negalės sportuoti apie tris savaites. Įtariama, kad krepšininkui yra patemti kelio raiščiai.
Vis dėlto ne viskas yra taip blogai kaip gali pasirodyti. Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė sulig kiekvienom draugiškom rungtynėm žaidžia vis geriau, žaidėjai pradeda suprasti vienas kitą. Kodėl krepšinio sirgaliai dar neprasidės Europos čempionatui jau galvoja apie nesėkmes bei „nurašo lietuvių galimybes nesupranta ir Lietuvos vyrų vyriausiasis treneris Antanas Sireika, kuris prieš išvykdamas į Rusiją, sutiko pakalbėti su „Sporto” žurnalistu.
– Sužaidėte ne vienerias kontrolines rungtynes. Kokią nuomonę palieka rinktinė?
– Visos kontrolinės rungtynės buvo žaidžiamos pagal trenerių sudarytą planą. Gaila, kad planus stipriai koregavo krepšininkų traumos. Tikriausiai dar nesam sužaidę nė vienų rungtynių su įsivaizduojamu Europos čempionato dvyliktuku. Treneriai stebi visus žaidėjus ir jaučia ko labiau trūksta, ko reikėtų, bet toks gyvenimas ir tokios tos nelemtos traumos. Ir susižeidimai šį kartą ne visi sportiniai, dalis – boksiniai, kaip, pavyzdžiui, Simo (Jasaičio – aut.past.). Traumos koreguoja pasirengimą čempionatui ir mane nervina, kad ne viskas eina taip, kaip suplanuota.
– Rinktinė žaidžia labai skirtingomis taktikos. Dažnai galima matyti vos vieną aukštaūgį, kartais žaidžiate be sunkiojo krašto puolėjo. Visa tai bandymai rasti tinkamą žaidimo stilių ar jis jau rastas?
– Bandome išsisukti iš traumų problemos. Įžaidėjo pozicijoje žaidžia ne tipiškas įžaidėjas, nes ši problema atsirado sulig Jasikevičiaus pasitraukimu iš rinktinės. Galima sakyti, kad žaidžiam didesniais mažiukais ir vienu dideliu. Vis dar bandome skirtingus variantus ir tikimės, kad rasime būdų kaip išsisukti iš keblių situacijų.
– Krepšininkai, patyrę traumas, jau grįžta į aikštelę. Nesulaukėme tik Arvydo Macijausko. Kaip seksis be rinktinės lyderio?
– Visiškai pakeisti žaidimo braižą yra neįmanoma. Ir su juo žaidėm ne pozicinį, o labiau greitesnį krepšinį, nes komandoje daug jaunų krepšininkų, be to, nėra galingų žaidėjų po krepšiu, kuriems bet kuriuo metu galima būtų paduoti kamuolį. Nuo anksčiau buvom pasirinkę kitokią taktiką, žaidėm greitą krepšinį ir su Arvydu. Jei jis vis dėlto negalės mums padėti, žaisime greitą krepšinį ir be jo. Vis dėlto tai būtų labai didelė netektis.
– Rinktinėje liko trys įžaidėjai (Lukauskis, Gustas ir Ginevičius – aut.past.). Kuris iš jų palieka geriausią įspūdį?
– Kadangi dar nepasakėme kurie žaidėjai pateks į Europos čempionatą ir nėra tiksliai žinoma situacija su traumuotais krepšininkais, nenorėčiau išskirti kažkurį žaidėją ar pasakyti, kad esu juo ypatingai nepatenkintas. Gali nutikti ir taip, kad į Serbiją ir Juodkalniją turėsime paimti žaidėjus, kuriais nesame visai patenkinti, juk nevažiuosim vienuolika žaidėjų.
– Komandose dažnai vienas įžaidėjas greitas, o kitas – lėtas, tačiau Lietuvos rinktinėje visi įžaidėjai greiti?
– Taip, įžaidėjai pasižymi greičiu. Ramūnas (Šiškauskas – aut.past.) lėtesnis, tačiau tai nereiškia, jog yra blogai. Jis įneša į žaidimą ramumo, patikimumo.
– Ar sutinkate, kad Giedrius Gustas pagreitina žaidimą, tačiau padaro klaidų?
– Na jis daro klaidų, tačiau daug kas jų daro. Sakyčiau, kad tai dėl susižaidimo stokos. Giedrius yra greičiausias iš visų įžaidėjų ir jeigu pasirinkome greitą žaidimo stilių, manau, kad jis gali praversti.
– Panašu, kad Vido Ginevičiaus žaidimas tapo stabilesniu.
– Tai natūralus dalykas, juk žaidėjas ne pirmus metus kovojo Eurolygoje, įgavo patirties, pakilo meistriškumo lygis, dėl kurio krepšininkas rungtyniauja stabiliau, turi daugiau patirties.
– Mindaugas Lukauskis – staigmena tiek mums, tiek priešininkams?
– Lukauskis gan gerai ginasi. Jis dažnai žaidžia agresyviau, todėl gali tikti prie greito rinktinės žaidimo. Mano manymu, jam labiau tinka žaisti atakuojančiu gynėju nei įžaidėju.
– Nuolat akcentuojama kuo geresnė gynyba, ar ji jau pasiekė tinkamą lygį?
– Ne, jokiu būdu. Viliuosi, kad iki čempionato pradžios mums pavyks išmokti gintis geriau. Šiuo metu gynyba labiausiai gadina Lietuvos rinktinės žaidimą.
Didžiausia problema, kad neturime labai didelio ir tvirto žmogaus, kuris būtų didžiulis ramstis ginantis. Taip pat neturime tvarkdario, kuris surikiuotų komandą.
Geriausiai besiginantis rinktinės krepšininkas bet kokioje pozicijoje šiuo metu, neabejotinai, yra komandos kapitonu išrinktas Mindaugas Žukauskas.
– Stipriai patobulėję atrodo Simonas Serapinas su Pauliumi Jankūnu.
– Taip ir turi būti, viskas juda į priekį. Jankūnas jau du metus žaidžia Eurolygoje, buvo vienas geriausių pasaulio jaunimo čempionato žaidėjų.
– Ar nebijote problemų, kurios gali iškilti čempionato metu?
– Su bet kuriuo žaidėju ir bet kuria rinktine gali iškilti problemų. Tam ir dirbame, kad susistyguotume ir neiškiltų problemų. Nėra vienpusiškų problemų. Broliai (Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai – aut.past.) gal blogiau ginasi už Darių Songailą ar Eurelijų Žukauską, kurie atstovavo Lietuvą praėjusių metų Olimpinėse žaidynėse Atėnuose, tačiau jie agresyviau žaidžia puolime. Belieka suderinti žaidimą taip, kad kuo geriau išnaudoti žaidėjų gerąsias savybes. Juk negali krepšininko padaryti stambesniu ar aukštesniu, o žmonių pakeisti beveik neįmanoma, galima tik priderinti vienokį ar kitokį žaidimo stilių, kuris kuo geriau išnaudotų krepšininkų stipriąsias vietas.
– Rinktinės lyderiu tikriausiai reikėtų laikyti Ramūną Šiškauską?
– Nesu linkęs išskirti komandos lyderių, tuo labiau, kad dabar jų dar ir nėra. Lyderiai bus tie krepšininkai, kurie geriausiai pasirodys Europos čempionate. Mintyse turiu savo nuomonę, kas turėtų pasirodyti geriau, iš ko galima tikėtis gerų rezultatų, tačiau tai tik mintys. Daugiausiai turėtume tikėtis iš komandos, net jeigu kažkas įmes labai daug taškų, kažkas turės labai gerai gintis. Galima ir juodai besiginantį žmogų vadinti lyderiu.
– Ar vyko kažkoks ypatingas pasiruošimas rungtynėms prieš Rusiją?
– Laimėti visuomet norisi, bet pagrindinis uždavinys – kuo geriau pasiruošti Europos čempionatui. Turime savų problemų ir privalome jas išspręsti, todėl bandysime įvairias taktikas, leisime į aikštelę visus žaidėjus. Bet norėčiau pabrėžti, kad nesiruošiame pasiduoti ir tikrai kovosime dėl pergalės.
– Ar jaučiate, kokia yra atmosfera tarp rinktinės narių?
– Manau, kad gera. Nežinau ar kolektyvas pilnai susigrojo, tačiau tikiuosi, kad šiuo metu atmosfera rinktinėje gera. O labai draugiška rinktinė, reikia tikėtis, bus Europos čempionate, juk kol kas tarp žaidėjų dar vyrauja konkurencija.
Kalbant apie asmeninę savijautą, norėjau, kad viskas būtų vykę kaip ir planavome – rugpjūčio pirmomis dienomis visi kandidatai turėjo būti pirmoje rinktinės stovykloje. Vis dėlto gyvenimas šiek tiek pakoregavo kai kurių krepšininkų atvykimą į rinktinę.
– Kokie yra patys didžiausi rinktinės trūkumai, problemos?
– Gynyba turėtų būti labiau komandinė. Negalime pasitikėti vienu žmogumi, kuris galės atlaikyti krepšį jeigu jį atakuos vienas prieš vieną, negalime tikėtis, kad gynėjai po vieną apsigins. Mano didžiausias galvos skausmas yra komandinė gynyba. Kad kuo geriau vienas kitą suprastume, kad mokėtume gerai apsiginti. Visa tai apsunkina aplinkybė, kad daug žaidėjų pasikeitė ne tik mūsų, bet ir priešininkų rinktinėse, nežinome kuo varžovai mus nustebins, kokias šunybes darys besigindami. Todėl labiausiai reikėtų vienas kito supratimo, tai padėtų ne tik ginantis, bet ir puolant.
– Ar pastebite žiniasklaidos dėmesį? Kaip tai veikia?
– Jaučiam didžiulį žiniasklaidos dėmesį, tik kartais nesuprantu kodėl apie blogus dalykus reikia rašyti pirmame puslapyje. Macijauskas gavo traumą, iš to daroma katastrofa. Net jeigu Arvydas galėtų žaisti, jis būtų nepilnai pasiruošęs, bet kam rašyti tokius dalykus? Kokiu tikslu specialiai skleidžiama panika.
Su rinktinės vyrais sunkiai dirbame. Tegul žurnalistai atvažiuoja ir pažiūri, kiek ir kaip sunkiai dirbame. Rinktinės kandidatams pasakėme, kad dabar jiems labai sunkus metas, labai sunkios treniruotės, jie privalo dar šiek tiek pakentėti, vėliau treniruotės taps lengvesnės. Visas pasiruošimas vykdomas pagal daugiametę patirtį.
Reikia tikėtis geriausio arba bent realiai žiūrėti į dabartinę situaciją. Nemanau, kad be Macijausko rinktinę ištiks katastrofa, juk atsiras krepšininkų, kurie galės užimti jo vietą. Manau, kad pirmiausiai reikia gerai galvoti apie žmones ir tuomet jiems geriau seksis. Kai manęs klausė kodėl vyrai gerai kovėsi ir sėkmingai sužaidė Pdgoricoje, sakiau, kad buvo labai gera aura salėje ir didžiulė dalis sirgalių buvo lietuviai, jie mus smarkiai palaikė, ta gera nuotaika persidavė žaidėjams, kurie sužaidė puikias rungtynes.
O laikraščiai dabar rašo neigiamus dalykus, išpučia burbulą, juk reikėtų elgtis atvirkščiai – linkėti sėkmės, o ne bauginti krepšinio sirgalius. Neigiami dalykai nėra patys svarbiausi, stengiamės ir darome ką galime, manau, kad jeigu žmonės tikės mūsų sėkme, galime pasiekti išties neblogų rezultatų.
– Kokios trenerio prognozės Europos čempionatui?
– Neprognozuosiu, tik išreikšiu savo norą – įvykdyti mums iškeltus uždavinius: blogiausiu atveju šešta, geriausiu – prizinė vieta.